Nurimus žemė snaudžia mums po kojom,
Nakties tyloj užmigs jauni.
Mes einame sutikti naujo ryto,
Pirmųjų aukso saulės spindulių.

Paglamonėt berželio pumpurų dažytų,
Ištarti: Žeme, aš tave myliu!
Mes čia atėjom pasitikti bundančio pasaulio,
Kuris mūs laukia ir švelniai sako: – Gavom kažką, kažką jau.

Žinau, kad daugelis nesusitiksim,
Kad mūs keliai bus saulės išskirti.
Tačiau gyvenime mes amžinai paliksim
Tokie, kaip klasėje, nuoširdūs, draugiški, tyri.