Iš nerimo žiedai ant stalo rausta, Nerimsta žvilgsniai lukesčio pilni, Tarytumei ir gėlės jaustų, Jog šiandien iš mokyklos išeini.
Per pageltusią žolę atbėgo rugsėjis. Greit pakvips gelsvais lapais ir sidabro lietum… Eina derliaus surinkti net ir tas, kas nesėjo, Ir lydės jaunos mamos į mokyklą vaikus. Su Rugsėjo pirmąja, Žmonijos pasauli! Mokslo grūdus eik rinkti Tu, Jaunasis Žmogau! Tavo skaidrią vaikystę nušvies skaisti saulė Ir globos tyrą gėrį angelai iš dangaus. Skamba mažas varpelis […]
Nuo juodos gyvenimo lentos Nenutrinki, Mokytojau, dar kreidos. Be Tavęs jau niekas nekartos Apie reikšmę gal vienintelės klaidos. Iš baltųjų puslapių išplėšk Savo pastabas seniai jau pamirštas Ir kai rytmetis saulėtas brėkš, Tu atleisk mums nuoskaudas kelias. Sustabdyki gatvėje nors vieną kart Ir kaip mokinius išdykusius sudrausk — Apkabinsime Tave, o Tu mus bark, Kad […]
Padovanosiu tau geltoną klevo lapą, Ruduo išskynė vasaros gėles. Tegul jie apie rugsėjo prasmę šneka Ir mena saulės sklidinas dienas. O juk gražu, kai supas klevo lapas, Kai lenkiasi ištroškę prie žinių versmės, Kai rudenio naktį vis šviečia tavo langas Tartum ugnelė mylinčios širdies. Atnešiu gražią dėkingumo puokštę Už meilę, už raudonai pabrauktas klaidas, Už […]
Kuo daugiau išdalina kitiems, Tuo labiau praturtėja pati. Skleidžia šilumą savo visiems, Neša žiburį šviesų kely. Kas ji? Mokytojo širdis. Kviečia augti dvasia ir protu, Moko būti pačiu savimi, Ji vis žadina laisvę žmonių, Ji vis ten, kur vaikystė žavi. Kas ji? Mokytojo širdis. Jai vis lemta sutikti mažus, Prisirišti prie jų ir pamilt, Užauginti […]
Čeža lapai auksinio rudens, Paukščių virtinės dangų graudina. Tavo akys su liūdesiu žvelgs Pro mokyklinį langą į tylą. O paskui tarp senelių suolų Ties kruva sąsiuvinių palinksi, Nerimausi dėl kito klaidų Ir taisysi, taisysi, taisysi. Mokiniai vis ateis ir išeis, Pasiėmę tavęs po dalelę, O tu šilto rugsėjo takais Naujus mokinius vesi į kelią.