Mes tokie maži, o norime būti daugiau, negu galime… Stengemės, būti gerais, o to gerumo niekas neįvertina… Mylim, bet nesam mylimi… Suprantam, bet nesam suprasti… Kenčiam, nors niekas to nenori… Bet mylim, pasitikim ir žinom, kad kažkur šalia yra žmogus, Kuriam reikia tų mažų žmogeliukų, kad jie nekentėtų ir nedarytų to ką daro, kad suprastų […]
Ar kada nors turėjai daugiau už meilę..? Už šilumą..? Už draugystę, už kito šypseną..? Ar pagalvojai, ką darytum, jei tai prarastum..? Vertink, tai ką turi, nes sunku pasakyti koks brangus žmogus, kai jo jau nėra. Pakelk galvą. Ištiesk rankas į kito širdį. Mylėk karščiau už ugnį. Tikėk labiau, nei dabar.
Laukiu kol susitiksim, nes tik tavo šypsena man pati mieliausia. Laukiu kol apkabinsi, nes tik ta šiluma, kurią skleidi man, pati šilčiausia. Laukiu kol pasikalbėsim, nes tavo pasakyti žodžiai man patys prasmingiausi. Ir kasdieną tas laukimas vis stiprėja, galbūt todėl, kad mano meilė tau didėja. Ir nežinau ką tu su manim darai, bet man be […]
Neapsakomos dienos, tas juokas, tos ašaros, dainos, riksmas, tos tokios pačios mintys, planai, išdavystės, susitaikymai, apgalvojimai… ir dar daug kitų… tai yra nepakartojama… Žinai, esi labai man brangi, daug laiko praleista su tavimi. Myliu tave, gerbiu tave, saugau tave… Žinai, aš visada palaikysiu tave, kad ir kas bebūtų, nes tam ir reikalingi draugai.
Esu ne toks, aistra aptemdė mano veidą Ir tai manos širdies lig šiol pažint neleido, – Pažvelki jo gelmėn, surasi ten lobyno: Švelnumą, polėkį, jautrumą begalinį. Dabar jų nematai, o jūroje audringoj, Kai vėtra siautėja, žaibai ugniniai sminga, Ar matome kriaukles, perlus ir jų grožybę? Gal draugauti aš nemokėjau Juk meilė buvo mums karti. Bet […]