Esu ne toks, aistra aptemdė mano veidą
Ir tai manos širdies lig šiol pažint neleido, –
Pažvelki jo gelmėn, surasi ten lobyno:
Švelnumą, polėkį, jautrumą begalinį.

Dabar jų nematai, o jūroje audringoj,
Kai vėtra siautėja, žaibai ugniniai sminga,
Ar matome kriaukles, perlus ir jų grožybę?

Gal draugauti aš nemokėjau
Juk meilė buvo mums karti.
Bet juk šitaip jau išejo
Vadinasi buvome šalti.

Negaila man, kad tavo akys melsvos
Negaila man, kad skiriasi keliai,
Tik gaila, kad aš tave mylėjau
O meilės tos tu vertas nebuvai.

Manai aš seksiu, jei paliksi
Manai sakysiu “neik”.
O ne, keliauk, geresnę radęs
Mylėk, nes dienos bėga greit.

Gal bus laikas, žydės sodai
Ir debesys slinks savaisiais keliais.
Kai susitiksim, tai pakalbėsim,
O šiandien kalbamės laiškais.

Žymos:,

Komentarų nėra.

Rašyti komentarą

Sekite mus facebook’e! :)