Mums ašaros vilgo veidą, kai į paskutinį kelią išlydim.
Tavo mirtis skausmu mūsų širdis pripildė.
Labai užjaučiame Tave netekties valandą. Nors, atrodo, žinom išėjimo neišvengiamybę, Bet tai visada užklumpa skaudžiai, netikėtai, O žodis “niekada” vis žeidžia tolstant praradimui.
Ilsėkis žemėje, kurią Tu taip mylėjai…
Su liūdesiu palydime į paskutinę kelionę.
Jei meilė ir ašaros prikelti galėtų, Tu šiandien būtum su mumis.
Liūdėsit Jūs, bet laikas gydys skausmą, Brangaus žmogaus juk niekas negrąžins. Tušti namai švies netektim iš tolo, Nors grįžti ten skubėsit su viltim.
Jus palietė tamsa ranka vėsia, Dabar jokia užuojauta neguodžia, Nebent viltis, kad neišnyks dvasia, Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai.
Mirtis – kelias į amžinybę.
Gyvenimas – negailestingas, nežiūri amžiaus, nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia Brangiausius mums ir Artimiausius iš visų.
Sveikinimai visiems
Sekite mus facebook’e!