Archyvas | Užuojautos žodžiai RSS naujienos

Žmogus – tik žemės svečias, Ir turi jis sugrįžt namo. Bet kaip sunku išleisti jį į kelią, Kuriuo negrįžta niekas atgalios.

SKAITYTI

Išėjo… iš kur negrįžta niekas, Palikęs svajones, godas, namus. Visiems širdy gėla gili išlieka, Ir skausmas, kad daugiau Jo nebebus.

SKAITYTI

Aš daugiau į namus nepareisiu, Nebelaužkit man duonos juodos. Valgau mirusių juodąjį vaisių, Jo man žemė pakankamai duos…

SKAITYTI

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvartą sušildytų, paguostų… Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy, Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.

SKAITYTI

Mirtis ateina ir neklausia, pasiima patį brangiausią – gyvenimą.

SKAITYTI

Žmogus bejėgis, gamta ta visagalė, Prieš juodą nebūtį lemties. Sprendimo jos pakeisti niekas negali, Dar taip reikėjo Tavo rankų ir širdies.

SKAITYTI

Tik brangus prisiminimas liko, Juodas gedulas, skaudi rauda. Niekas kitas negalės pakeisti, Mylimo Tėvelio niekada.

SKAITYTI

Lai būna Jums lengva gimtosios žemelės smiltis.

SKAITYTI

Tavo namai – žemelė juoda, tebūnie lengva ji visada.

SKAITYTI

Su skausmu ir liūdesiu palydime Tave.

SKAITYTI

Sekite mus facebook’e! :)