Mokykla tarsi motinos rankos,
Mus globoja, ir baudžia, ir guodžia.
Širdyje išsinešim ne vieną,
Jos nuoširdų ir šildantį žodį.

Jūs mus mokot mylėti pasaulį,
Gerbti žmogų ir gėrį suprasti.
Kovoje už šviesesnį rytojų,
Būties prasmę ir laimę surasti.

Gėrio grūdus mumyse jūs sėjat,
Ir džiaugiatės, pamatę daigus.
Ir kas metai auksinį rugsėjį,
Vėl su meile sutinkate mus.

O mokytoja, kiek daug dar nežinau,
Beveik dar visos neišspręstos lygtys…
Skolų nė pusės dar negrąžinau,
Deja, gyvenime negalima antrus metus palikti.

Vėl varpelis ataidi, nuaidi
Taip kas metai, diena iš dienos.
Kol raukšlelės nubers tavo veidą,
Kol plaukai sidabru nušarmos.

Plaukai pabalę, puslapiai išblukę,
Visa esi Tu amžina knyga.
Tu būsi mums lyg pasaka be galo,
Visų darbų pradžia ir pabaiga.