Žymų archyvas: Sveikinimai mokiniams

Jau išeini… Kaip greitai prabėgo tie dvylika metų. Kaip viena diena. Buvo visko, visko ir reikia. Mes dažnai buvome nedovanotinai šiurkštūs, buvom… Bet dabar, stovime su gėlėmis ir klausomės jo skambėjimo, Klausomės su nerimu, širdies virpulių, Gal todėl kad išsiskirsime, Gal todėl taip greitai suaugome.

SKAITYTI

Pro mokyklos langus vaikystė staiga prabėga, Jos ilgos pamokos baigės visviena. Mokykloj patyrėm tiek džiaugsmo ir laimės, Ir štai mes išeinam visai jau suaugę. Po laiko tu jau supranti, kad pasibaigė Jaunos dienelės, juokas, išdaigos visų. Kad atėjo tavo tas gyvenimas, Kad nebepamatysi jau draugų.

SKAITYTI

Prirašėm sąsiuvinius, Perskaitėm knygas. Netyčia juoką išbėrėm Prie klasės slenščio. Vienas kitam pažvelgiam i akis, Nepasakytų žodžių išsigandom… Suvirpo pirštai nejučia, Kai atsisveikindami ranką spaudžiam. Jau eisim?! Taip greit?! Dar patylėkim… Beviltiškai nusvyra baltos tulpės, Ant suolo, kuriame vaikystę piešėm..

SKAITYTI

Išeisi, palikęs vaikystę, Pirmąsias klaidas, paauglystę, Čia meilė pirmoji dar dūsaus ilgai, Liūdės pamiršti sąsiuviniai. Trumpos pertraukos, jų šurmulys, Lentoje nebaigta užduotis, Laiko upė tekės, jos užtvenkt negali, Paukščiai grįžta, o tu išeini.

SKAITYTI

Už šių mokyklos durų daug takelių, Kelių ir vieškelių, kuris gi skirtas tau? Juose bus visko: džiaugsmo ir vargelių, Vienų mažiau, kitų šiek tiek daugiau. Bet šiandien vis dar linksminkis ir šėlki, Jaunystės vėjas tau neleis nurimt. Draugus apglėbęs juoksies, gal net verksi, O ryt su likimu išeisi susitikt.

SKAITYTI

Na, kodėl, kai aplinkui toks kerintis grožis: Žydi obelys, paukščiai susuko lizdus, Kai jaunystė kaip žiedas pradėjo tik skleistis Teks užverti duris ir palikti draugus. Vieną kelią iš šimto tau teks pasirinkti, Pasitark su širdim, apsispręsk ir tada Drąsiai ženki gyvenimo savo sutikti Ir te laimė į kelią išlydi tave.

SKAITYTI

Brangus Tėveli, mus užauginai per greitai Ir mūsų naštą nunešei tolyn į gulbinų dausas… Tu mus su meile aukso rytmetin paleidai, Nuplovęs veidus vien rudens lietaus lašų gausa. Ne kartą savo rankomis Tu gydei, glostei, Lydėjai, mums nežinant, į gyvenimo plačias marias. Ne kartą ašaras nuo veido švelniom rankom šluostei, Nepripažindamas, kad per dažnai užgaunam […]

SKAITYTI

Sekite mus facebook’e! :)