Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Matematiškai paskaičiavus, biologiškai nustačius, chemiškai ištyrus, fiziškai pasvėrus, lietuviškai aprašius, vokiškai išvertus, angliškai nusišnekėjus, informatiškai apdorojus, geografiškai apieškojus, istoriškai padiskutavus, filosofiškai pažvelgus, politiškai įteisinus, meniškai apipavidalinus, muzikaliai pagražinus, teologiškai nušvietus ir žmogiškai pagalvojus buvo iškelta hipotezė, kuri skamba taip: ar tik tu nebūsi vienas iš nuostabiausių žmonių žemėj?

Jei galėčiau, nudažyčiau saulę mėlyna spalva, Nubėgčiau į dangų vaivorykštės tiltu ir ieškočiau nakties, Gal iš ten ateina jinai… Paskui nutiesčiau nesibaigiantį kelią, kuriuo eitume mes…

Aš krentu, nes neturiu sparnų. Tu skrendi, nors tavo – netikri. Aš galiu nuskęsti lietuje, Tu gali išgelbeti mane. Mes kartu išgertumėm šį lietų, Aš ir Tu, jei tik mane girdėtum. Mes kartu išmoktumėm skraidyti, Aš ir Tu, jei tik mane matytum…

Netikėk vėju – jis pažada ir negrįžta. Netikėk žiogų daina – ji per daug nerūpestinga. Netikėk medžių žydėjimu – jis laikinas ir trumpas. Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina!

Aš myliu tave, Tu myli mane. Visad būname drauge, Nes meilė nenugalima. Ir taip bėga metai Gėlės pražysta ir vėl nuvysta, Bet mes vis mylim… Mylim vienas kitą. Ir atrodo, kad tai sapnas, Bet meilė per stipri, O meilė vis dar auga Kol mes būname gyvi…

Greit pavasaris ateis, Gėlės pumpurus išskleis. Kai alyvą baltą skinsi, Gal mane dar prisiminsi…

Dviejų širdžių ištikima draugystė, Jokių nepaiso kliūčių kelyje, Ir meilė dar ne meilė, Jei ją apsunkina klasta ar išdavystė…

Pražydo rožė deimantinė, Ant aukšto kalno tarp gėlių, Norėčiau tau ją dovanoti, Bet jos pasiekti negaliu…

Ar prisimeni, kai pirmą kartą paragavai cukraus vatos? Ar pameni kaip saldžiai ji tirpo tavo burnoje? Aš tą patį pajutau kai pirmą kartą mane pabučiavai… Ar pameni kai kalėdų senelis padovanojo didelį pliušinį meškiną? Kai jį myluodavai ir žaisdavai kasdien? Aš tai prisimenu kas kart kai mane apkabini… Ar pameni kai pirmą kartą pažvelgei į […]

Vienas žmogus, o jame dvi akys, Akyse dešimt ašarų, ašarose šimtas jausmų, Jausmuose tūkstantis minčių, o pasaulyje milijonai tokių žmonių…