Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Aš tau duosiu rudenį,- Neimk, sakyk man vasara dar nepabodo, Duosiu tau vėjo gūsį,- Jo neimki, juk tau ir žolės šlamesio užtenka, Duosiu tau (18)-tus metus,- Nesakyk, kad nereikia, tai ne ruduo – negrįš. Tai ne vėjo gūsis,- Neūžaus po langai baltos žiemos vakarais, Ir deja tai ne žolės šlamesys, Nuaidės ir daugiau nebegrįš.

Tu girdi? Tai verkia pamirštos lėlės. Vaikystė prabėgo seniai, nesugrįžtamai. Tau (18)-lika. Tik pagalvok, (18)-liktą vasara praverė duris. Būk švelni ir laiminga, nuoširdi ir gera. Te linksmumo nestinga niekada, niekada.

Į tavo gyvenimo taurę įkrito 18-tasis lašas. Lai jis būna kuo tyresnis, kuo skaidresnis. Teatneša kuo daugiau džiaugsmo akimirkų, vien tik laimę. Tavo jaunatviškame gyvenime lai niekada nenutyla skardus juokas. Iš lūpų neišnyksta žavi šypsena ir visur tave lydi tik gėris.

Dar neilgai- Tik (20) metų tavo akių gelmėse degė, Saulėlydžio liepsnos ir rytmečio rasos. Tik (20) pavasarių- Tau dainavo parskridę paukščiai ir čiurleno upeliai, O alyvos ir debesys barstė ružavą sniegą. Dar tik (20) metų- Tau po kojomis skambėjo skaidriausios rasos. 20 pavasarių- Tau ant lūpų lašėjo tėviškės lūpų medus. Dar neilgai… Dar tik (20) […]

18-lika. Aš taip tikiu, Kad snaigės žiemą krinta, Kad po žiemos pavasaris ateis. Aš taip tikiu, Kad būsi tu laiminga, Tuomet ir liūdesys kažkur išeis. Aš taip tikiu, Kad šie atneš laimę, Juk tau nebe 8-neri, Juk tau jau 18-lika.

Tamsiame palėpės kampe palikai vienišą lėlę, Tai buvo šauni lėlė – tai buvo nerūpestinga vaikystė. Užverk palėpės duris ir pažvelk pro langą, Saulė jau pakilusi linksma triūsia. Atėjo Tavo 25 – asis ruduo (vasara)… Lai dienos bus kupinos linksmos vyturio giesmės, Lai prie tavo gyvenimo tako žydi ryškiausi žiedai.

50-tąjį kartą rudenio kaskadom, Žyra lapai, žyra snaigės ant takų. Daug kelių vingiuotų dar rytojai žada, Linkim, kad praeit juos Jums nebūtų sunku.

Ne, širdis nesensta ir nežyla, Jeigu ji turtinga ir dosni. Lyg saulės spinduliuos sušyla, Tie, kuriems gerumą dalini. Aštuoni dešimtmečiai praėjo, Širdy gerumo neužgniaužė. Ir jis išsaugotas tarp vėjų, Visus dar šildo, tarsi laužas.