Dievas davė, Dievas ir atėmė apie nuolankų susitaikymą su praradimu (to, kas buvo lengvai, be asmeninių pastangų įsigyta). Posakis iš Senojo Testamento Jobo knygos. Tikrindamas Jobo tikėjimo tvirtumą, Dievas siuntęs jam sunkius išbandymus, tarp jų ir viso turto netektį. Į tai Jobas atsakęs: „Nuogas išėjau iš motinos įsčių, nuogas ten sugrįšiu; Viešpats davė, Viešpats ir […]
Archive by Author
Didysis kombinatorius – veiklus, energingas sukčius. Posakis iš rusų rašytojų Ilfo (1897–1937) ir Petrovo (1903–1942) romano „Dvylika kėdžių“ VII skyriaus pavadinimo. Šiuo epitetu pavadintas pagrindinis romano herojus Ostapas Benderis, apsukrus, išradingas ir nepailstantis lobio, paslėpto vienoje iš buvusio 12 komplekto kėdžių, ieškotojas.
Didysis brolis (angl. Big Brother) totalitarinės valstybės valdžios klanas ar valdančioji nacija. Pavadinimas paimtas iš Dž. Orvelo (George Orwell; Eric Arthur Blair, 1903–1950) antiutopinio romano „1984“ (Nineteen Eighty-Four, 1949), kuriame vaizduojama totalitarinė valstybė Okeanija, valdoma mįslingojo Didžiojo Brolio, primenanti hitlerinę Vokietiją ar stalininę Rusiją. Iš to romano paplito ir frazė „Didysis brolis stebi tave“ (Big […]
Dievo pirštas (angl. Finger of God) lemties ar kokio įvykio priežasties aiškinimas Dievo valia. Posakis žinomas iš Senojo Testamento epizodo, kuriame žydų dievas Jahvė per Mozę ir Aaroną varžosi su egiptiečių žyniais, siųsdamas Egiptui trečiąją bausmę, šitaip versdamas faraoną leisti Mozei išvesti žydus iš Egipto: „Aaronas ištiesė savo ranką su lazda ir sudavė į žemės […]
Dievo rykštė – nelaimės priežasties aiškinimas Dievo bausme. Rykštė senovėje buvo įprastas kūno bausmės įrankis, pagal liet. duoti (įkrėsti) rykščių. Abstrakčia bausmės reikšme žodis rykštė vartojamas jau Senajame Testamente – rykštėmis vadintos Jahvės 10 bausmių Egiptui, verčiant faraoną leisti žydams iškeliauti: „Jų namai yra saugūs, be baimės; Dievo rykštė jų neištinka“; „Jie šaukėsi savo Dievo, […]
Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima (lot. Noli equi dentes inspicere donat) dėl dovanos vertės ar kokybės nemandagu diskutuoti. Iš arklio dantų nudilimo sprendžiama apie jo amžių, todėl perkant arklį dažnai apžiūrimi ir jo dantys. Posakio autorystė skiriama teologui šv. Jeronimui (Eusebius Sophronius Hieronymus, 347–420).
Draugą pažinsi nelaimėje (lot. Amicus certus in re incerta cernitur), posakis atėjo iš sen. graikų rašytojo Ezopo (VI a. pr. m. e.) pasakėčios „Keleiviai ir lokys“ moralo. Pasakėčia apie tai, kaip du keliavę draugai, užklupti lokio, pasielgė skirtingai: vienas įlipo į medį, o antrasis, vos nepakliuvęs lokiui į nagus, apsimetė negyvas ir taip išsigelbėjęs – […]
Drakoniški įstatymai – pernelyg griežti įstatymai ar tvarka. Pavadinimas kilęs iš sen. graikų teisininko Drakono vardo. 621 m. pr. m. e. Drakonas buvo išrinktas vienu iš 9 Atėnų archontų (valdytojų) ir surašė pirmąjį teisinį kodeksą. Jame buvo numatytos mirties bausmės ne tik žmogžudžiams, bet ir vagims bei tinginiams. Įstatymai buvę tokie griežti, kad amžininkai ironizavę, […]
Drumsti vandenį (angl. To ster up trouble ‘drumsti rūpesčius’) sąmoningai iškraipyti faktus, kiršinti, siekiant sau naudos. Pirminė reikšmė galėjusi būti ‘teršti’, pagal Senąjį Testamentą: „drumstei vandenį kojomis ir teršei savo upes“. Vėliau posakis metaforizavosi ir pačiam veiksmažodžiui drumsti suteikė perkeltinę reikšmę ‘trikdyti’. Gali būti perfrazuotas ir iš lot. posakio Turbato melius capiuntur flumine pisces ‘drumstame […]
Duonos ir žaidimų (lot. Panem et circences) prastuomenės, minios poreikių apibūdinimas; didesnių idealų neturėjimas. Posakis atėjęs iš romėnų poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis) „Satyrų“; dešimtojoje jis apie Romą rašo taip: „šiandien kukli jau jinai, tik dviejų dar dalykų geidauja – duonos bei reginių!“.
