Archive by Author

Daug triukšmo dėl nieko (angl. Much ado about nothing) apie emocingą ar dramatizuotą nereikšmingos situacijos vertinimą. Posakio autorius – anglų poetas ir dramaturgas V. šekspyras (William Shakespeare,1564–1616) tokiu pavadinimu parašęs komediją (1600).

Continue Reading

Dangaus mana – netikėtai ir be pastangų atsiradęs reikiamas maistas ar kitos gėrybės. Posakis iš Senojo Testamento pasakojimo apie Mozės po dykumą vedžiojamą žydų tautą. Išalkusią ir dėl to iš nepasitenkinimo burbančią minią žydų dievas Jahvė šešias dienas maitinęs iš dangaus krintančiomis putpelėmis (mėsa) ir mana (duona), kuri krisdavusi rytais ir pasirodydavusi nudžiūvus rasai kaip […]

Continue Reading

Damoklo kardas – nuolatinė didelė grėsmė. Graikų mite pasakojama, kad Sirakūzų valdovas Dionizas I Senasis, išklausęs pataikūniškus savo dvariškio Damoklo žodžius, jog valdovas esąs laimingiausias žmogus pasaulyje, puotos metu pasodinęs Damoklą į savo sostą, prieš tai virš jo liepęs pakabinti ant arklio ašuto aštrų kardą, tuo parodydamas, kad valdovo gyvenimas visai nepavydėtinas, nes jam nuolat […]

Continue Reading

Dėdė Semas (angl. Uncle Sam) JAV personifikacija, jų simbolis. Pavadinimas siejamas su verslininko Samuelio Vilsono (Samuel Wilson, 1766–1854) vardu. JAV antrojo karo su Didžiąja Britanija metu (1812–1814) S. Vilsonas tiekęs amerikiečių armijai mėsą valdiškose statinaitėse, ant kurių buvo santrumpa U.S. (United States ‘Jungtinės Valstijos’). Šią santrumpą kareiviai juokais iššifravę kaip tiekėjo inicialus: Uncle Sam ‘dėdė […]

Continue Reading

Dėl skonio nesiginčijama (lot. De gustibus non est disputandum) siūlymas nutraukti ginčą, jei argumentuojama estetiniais, subjektyviais vertinimais. Posakis atėjo iš Viduramžių scholastų darbų.

Continue Reading

Didybės manija (lot. Mania grandiosa; kitaip – megalomanija) patologiškas pasitikėjimas savimi, savęs pervertinimas, savo gabumų, pasiekimų ar savo kilmės aukštinimas, sureikšminimas, komplikuojantis santykius su aplinkiniais. Gali būti vienas iš šizofrenijos ar paranojos požymių.

Continue Reading

Didybės daugiskaita (lot. Pluralis maiestatis) įvardžio mes vartojimas vietoje aš. Tokia vartosena buvo būdinga karaliams, imperatoriams (todėl dar vadinama karališkuoju „mes“); šią daugiskaitą vartojo ir bažnyčios hierarchai, universitetų rektoriai. Vartosena kilo iš to, kad karaliai atstovavę visai tautai, be to, ne tik savo, bet ir aneksuotųjų kraštų: Iš Dievo malonės Mes, Aleksandras Antrasis, visos Rusijos […]

Continue Reading

Dešinioji ranka, pagrindinis ar patikimiausias padėjėjas. Iš senovės atėjusi nuomonė, kad dešinė pusė yra „teisingoji“, „geroji“, „nuo Dievo“, o kairė – „neteisingoji“, „negeroji“, „nuo velnio“. Sėdėti valdovui iš dešinės būdavę labai garbinga; apie Kristų rašoma, kad „įžengęs į dangų, jis sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai, ir valdžios, ir galybės“. Dešinės rankos ar […]

Continue Reading

Dievas davė, Dievas ir atėmė apie nuolankų susitaikymą su praradimu (to, kas buvo lengvai, be asmeninių pastangų įsigyta). Posakis iš Senojo Testamento Jobo knygos. Tikrindamas Jobo tikėjimo tvirtumą, Dievas siuntęs jam sunkius išbandymus, tarp jų ir viso turto netektį. Į tai Jobas atsakęs: „Nuogas išėjau iš motinos įsčių, nuogas ten sugrįšiu; Viešpats davė, Viešpats ir […]

Continue Reading

Didysis kombinatorius – veiklus, energingas sukčius. Posakis iš rusų rašytojų Ilfo (1897–1937) ir Petrovo (1903–1942) romano „Dvylika kėdžių“ VII skyriaus pavadinimo. Šiuo epitetu pavadintas pagrindinis romano herojus Ostapas Benderis, apsukrus, išradingas ir nepailstantis lobio, paslėpto vienoje iš buvusio 12 komplekto kėdžių, ieškotojas.

Continue Reading

Sekite mus facebook’e! 🙂