Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Įprotis – antroji prigimtis (lot. Consuetudo est altera natura) sakoma apie įkyrų ar žalingą įprotį, kurio sunku atsikratyti, kaip ir įgimtos ypatybės. Posakio autorius – romėnų rašytojas, oratorius ir valstybės veikėjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.), tačiau pačią mintį Ciceronas paėmė iš Aristotelio (Aristoteles, 384–322 pr. m. e.) veikalo.

Įnešti savo indėlį, skirti ko nors dalį bendram reikalui, prisidėti prie jo. Perfrazuota iš Naujojo Testamento epizodo apie našlės paaukotus skatikus: „Pakėlęs akis, Jėzus išvydo turtuolius, dedančius savo dovanas į aukų skrynią. Jis pamatė ir vieną vargšę našlę, kuri įmetė du smulkius pinigėlius. Ir jis tarė: ‘Iš tiesų sakau jums, šita neturtinga našlė įmetė daugiau […]

Ilga ranka (lot. Longa manus) toli siekianti kieno nors valdžia ar kontrolė. Posakis kilęs iš romėnų teisės, kurios pradžia laikomi „Dvylikos lentelių įstatymai“ (450 m. pr. m. e.); ši teisė suteikta didžiulę valdžią vyrams tvarkyti savo šeimos narių likimus – laikyti visus ‘po ranka’, kad ir kur jie bebūtų. Posakis randamas romėnų poeto Ovidijaus (Publius […]

Yra žmogus – yra problema, nėra žmogaus – nėra problemos, ciniškas teiginys, jog visos žmogaus problemos dingsta po jo mirties, t.y. jį nužudžius ar palaukus, kol jis numirs. Posakio autorystė priskiriama TSRS vadovui J. Stalinui (1879–1953, vyriausybės vadovas 1941–1953). Tačiau nepaliudyta, kad jis kada nors taip būtų sakęs ar kur nors rašęs. Pats posakis atėjo […]

Iš Dievo malonės (lot. Dei gratia) – a) apie turimą karaliaus titulą ir valdžią; b) apie kokią nors sėkmę ar įgimtą talentą. Posakio šaltinis – Naujasis Testamentas, kuriame apaštalas Paulius pirmajame laiške korintiečiams rašo: „Dievo man suteikta malone aš, kaip išmanus statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato toliau”.

Istorija yra gyvenimo mokytoja (lot. Historia est magistra vitae) nežinantys istorijos kartoja savo pirmtakų klaidas. Posakio autorius – romėnų politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.), apibūdinęs istoriją dar ir kaip amžių liudininkę, tiesos šviesą, atminties gyvastį, senovės skelbėją.

Išeiginė diena (angl. Day off; pranc. Jour de sortie) laisvadienis. Viduramžiais miestiečiai amatininkai darbo dienas dažniausiai leisdavę savo namų dirbtuvėse, o sekmadieniais išeidavę iš namų į bažnyčią ar tiesiog pasivaikščioti.

Iš nieko niekas neatsiranda (lot. Ex nihilo nihil fit) sen. graikų filosofo Parmenido (520–450 pr. m. e.) teiginys, kartotas ir vėlesnių autorių.

Išnešti kojomis į priekį – mirti. Daugelio tautų laidojimo papročiuose mirusysis nešamas kojomis į priekį, simbolizuojant jo kelionę į kitą pasaulį, taip pat užkertant kelią jo sugrįžimui vaiduoklio pavidalu.

Išleisti džiną iš butelio – sukelti ar leisti kilti sunkiai kontroliuojamai ar visai nevaldomai situacijai. Posakis kilo iš arabų pasakų apie induose užkimštus džinus, t. y. dvasias, kurios savo išvaduotojui galinčios tiek padėti, tiek kenkti.