Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Degtinė – mūsų priešas, bet kas sakė, kad mes bijome priešų?

Gyvenimas – ne taurė vyno, Jos šukės laimės neatneš, Deja mes kartais to nežinom, Ir laimę daužom į šukes. Tad išgerkim, o ne daužykim!

Vieną gražų vakarėlį nuėjau aš į šokius, atsisėdau į kamputį ir ten apžvelgiau visus. Pamačiau aš ten mergaitę, prižadėjo man ji duoti… Nieko blogo negalvokit, į žanduką pabučiuoti. Kai išsivedžiau ją šokti įkišau jai prie visų… Nieko blogo negalvokit baltą rožę tarp kasų. Kai parsivedžiau namo ją, ištraukiau didelį… Nieko blogo negalvokit sauso vyno butelį. […]

Kuo skiriasi realybė nuo pasakos? Pasaka – kai jaunikaitis veda varlę, o ji po vestuvių tampa karalaite. Realybė – kai veda karalaitę, o paaiškėja, jog ji lovoje esanti šalta varlė. Pakelkime taures už tai, kad mūsų gyvenimas būtų panašus į pasaką.

Sudužusios šukės paviršiun išplaukia, Sudužusi meilė nugrimzta dugnan. Pakelkime tosta už meilę be šukių, Už tai, kad išplauktų svajonių žiedai.

Galima turėti daug pinigų, bet jie neatneš laimės. Už pinigus galima nusipirkti lovą, bet ne jos šilumą. Už pinigus galima nusipirkti žmogų, bet ne jo meilę. Tad linkiu, kad jūs turėtumėte ir pinigų, ir laimės, ir šilumos, ir meilės!

Kartą gėrė vilkas, zuikis ir vėžlys. Begerdami pastebėjo, jog jau nebėra ko gerti. Reikia dar atnešti. Kuriam eiti? Nutarta pasiųsti vežlį. Tas išėjo. Vilkas ir zuikis laukia. – Gal pinigus pragėrė ir guli kur nors griovyje išvirtęs,- samprotauja laukiantieji. Šalimais pasigirsta vėžlio balsas: – Jeigu šaipysitės, tai visai neisiu! Pakelkime taures už tai, kad ant […]

Bendrabučio kambaryje miega po vieną pirmo, antro, trečio, ketvirto ir penkto kurso studentai. Suskamba žadintuvas. Pirmakursis pašoka ir sako: – Vyručiai, kelkitės, eime į paskaitas. Antrakursis, apsiversdamas ant kito šono, suniurna: – Pakvaišai, ar ką? – Miegokim. Trečiakursis paprieštarauja: – Ko čia miegoti, eime alučio nusipirkti. Ketvirtakursis: – Ka čia alučio, verčiau degtinėlės. Penktakursis: – […]

Studentiškas tostas už tėvus: – Už tuos, kurie mano, kad mes čia mokomės.

Pažinojau vieną tinginį. Šis tinginių pantis kiekvieną rytą darydavo mankštą, prausdavosi po šaltu dušu, kad nereikėtų vaikščioti į vaistinę. Nuo ryto iki vakaro triūsė darže, kad tik nereikėtų žiemą vaikščioti į turgų ar daržovių parduotuves. Jis tingėjo nueiti į statybos kontorą ir sodo namelį pastatė pats. Kur tu rasi kitą tokį tinginių pantį? Tad nesmerkime […]