Kartą į Rytų valdovo rūmus Birkaše atvyko šokėja su muzikantais. Ji šoko prieš valdovą pritariant liutniai, fleitai ir citrai. Šokėja šoko ugnies šokį, kardų ir iečių šokį, šoko žvaigždžių šokį bei erdvių šokį. Paskui ji pašoko gėlių šokį. Po to mergina nusilenkė valdovui. Tas paprašė prieiti arčiau ir paklausė: – Sakyk man, gražuole, grakštybės ir […]
Archive by Author
Tai atsitiko Brazilijoje, kai šalį valdė karalius. Raitelis nušoko nuo putoto žirgo ir įpuolė į karaliaus rūmus. Jis bėgo per didžiules sales. – Kur jūs? – užkirto jam kelią durininkas, stovįs prie valgomojo. – Leiskite pas karalių! Labai svarbus pranešimas! Tai lemia gyvybę ar mirtį! – Labai apgailestauju, kapitone, – griežtai pasakė rūmininkas. – Jo […]
Kalbasi senutė apie šių dienų jaunimą. Aštuoniasdešimtmetė moterėlė draugužei ir sako: – Dieve mano, kaip pasikeitė šių dienų jaunimas! Prieš šešiasdešimt metų aš tiesiog negalėdavau pasirodyti gatvėje – visuomet kas nors prikibdavo: tai į šokius, tai į kavinę, tai bent pasėdėti, pasišnekėti kviesdavo. Šiandieninis jaunimėlis – mandagesnis. Dabar galiu bet kuriuo metu vaikščioti gatvėmis – […]
Dalyvavau čia neseniai vienose vestuvėse. Neblogos tokios vestuvės buvo… Daug valgėm, dar daugiau gėrėm ir šiaip visaip linksminomės. O vestuvėms pasibaigus, jaunoji su visais atsisveikino: – Ačiū, kad dalyvavote, ačiū už dovanas, atleiskite, jei kas ne taip – pirmą kartą teku, jokios patirties, kitą kartą gal geriau bus… Tai va, visų svečių vardu kreipiuosi į […]
Keturios žvakės ramiai degė ir pamažu tirpo. Buvo taip tylu, kad girdėjosi, kaip jos kalba. Pirmoji pasakė: – Aš esu ramybė. Deja, žmonės nemoka manęs išsaugoti. Manau, kad man nelieka nieko kito, tik užgesti… Ir šios žvakės liepsnelė užgęso. Antroji pasakė: – Aš esu tikėjimas. Deja, esu niekam nereikalinga. Žmonės nenori nieko apie mane žinoti, […]
Kiekvienas gyvena kaip jam išeina – Tas miršta viengungis, ans sukuria šeimą, Kitam alimentus skaičiuoja bedaliui. Bet jeigu jau sumetėt klumpes, reikėtų Ta proga širdingai abiems palinkėti, Kad būtų dangus visuomet be šešėlių, Kad niekad namuos neskraidytų kočėlas. Kad niekad netruktų vandens, anei duonos, Kad uošvė nebūtų pikta kaip šėtonas. O pabaigai pačiai, paties gražumėlio […]
Achilo sausgyslė (lot. Chorda Achillis) kulną ir blaudzdos raumenį jungianti sausgyslė. Termino autorius – olandų anatomas F. Verhejenas (Philip Verheyen, 1648–1711), pavartojęs jį knygoje „žmogaus kūno anatomija“ (Corporis Humani Anatomia, 1693) su pastaba, kad tai esąs liaudiškas pavadinimas, vadinasi, vartotas dar iki tol. Galima termino kilmė pagal Achilo kulnas.
Achilo kulnas (lot. Talus Achillis) silpnoji, pažeidžiamoji vieta, pagrindinis trūkumas. Achilas buvęs vienas iš Trojos karo didvyrių, kovojęs danajų (graikų) pusėje. Pasak gr. mito, Achilo tėvai buvę Pelėjas, Tesalijos valdovas, ir Tetidė, jūrų nimfa. Norėdama padaryti Achilą nepažeidžiamą, Tetidė dar kūdikį jį išmaudė Stikse, požemio pasaulio upėje, skiriančioje gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius. Vienintelė nesuvilgyta vieta […]
Absurdo teatras (pranc. Théātre de l’Absurde) apie nevykusią, neaiškią, absurdišką situaciją. Posakis imtas iš dramaturgijos. Jo autorius – vengrų kilmės anglų literatas ir žurnalistas M. Eslinas (Martin Julius Esslin, 1918–2002), išleidęs tokiu pavadinimu knygą (1962). Absurdo drama yra žanras, atsiradęs XX a. Jo pradininkai – prancūzų dramaturgai E. Jonesku (Eugen Ionescu, 1909–1994) ir S. Beketas […]
