Iš stebuklingos jaunystės
Gražiausią gėlę sau skini.
Užmiršęs mūs visų draugystę,
Karalius mylimai esi.

Nesapnavai ir nesvajojai,
Kad būsi Tu šeimos galva.
Todėl jos prievolė naujoji —
Prisiekus būt ištikima.

Kaip gaila, kad draugus palikęs
Vienišiaus dalią užmiršti…
Bet šis sprendimas bus pavykęs,
Nes mūsų saitai amžini.

Senos draugystės neišduoki
Nors Tu dabar jau susituokęs!..