Po mažytį lašelį Tėvų patirties
Ir po ašarą laimės sunešim Jums saujom.
Mes supilsim šiuo gėriu vandenyną vilties —
Visa tai Jums sutaupę, kol gyventi užaugot.

Po mažytį taškelį nuo žemės savos,
Ir po trupinį mažą nuo tėviškės stalo —
Mes supilsime gėrį, kokio nieks neparduos,
Nes Jus mylim, tausojam ir gerbiam be galo.