Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Žuvis genda nuo galvos (lot. Piscis primum a capite foetet ‘žuvis ima dvokti nuo galvos’) kolektyvo, visuomenės ar šalies krizė prasideda nuo vadovybės. Posakio autorius – sen. graikų filosofas ir istorikas Plutarchas (Plutarchus, ~46–120).

Žmogus žmogui – vilkas (lot. Homo homini lupus est) visi žmonės iš prigimties yra blogi vienas kitam. Posakio autorius – romėnų rašytojas Plautas (Titus Maccius Plautus, ~250–184 pr. m. e.). Komedijoje „Asilai“ herojus nepatiki svetimam pinigų, paaiškindamas, jog „žmogus žmogui yra vilkas, o ne žmogus, jei nežino, koks jis yra“. Dabartine reikšme posakis išpopuliarėjo nuo […]

Nemesidės ranka – teisingas atpildas. Nemesidė – sen. graikų teisingumo, atpildo deivė.

Laukti iki graikiškų kalendų – laukti iki begalybės. Senovės Romoje kalendomis vadindavo kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Kaskart tokią dieną paskelbdavo žyniai. Iš čia kilęs žodis „kalendorius“. Graikai kalendų neturėjo, todėl jiems „laukti iki graikiškų kalendų“ reikšdavo „laukti iki begalybės“.

Medūzos žvilgsnis – stingdantis, kiaurai veriantis žvilgsnis. Trys seserys – gorgonės buvo pabaisos žvėries ausimis, varinėmis kanopomis, vietoj plaukų – gyvatės. Baisiausia gorgonė buvo Medūza. Niekas nežino, kaip ji atrodė. Kiekvienas, pažvelgęs į ją, virsdavo akmeniu. Didvyris Persėjas nugalėjo ją ne jėga ir drąsa, o apsukrumu. Smogdamas jis nežiūrėjo į pabaisą, tik į jos atvaizdą […]

Su skydu arba ant skydo – tai spartiečių palinkėjimas einant į karą, kuris reiškė garbingą grįžimą – nugalėtoju arba žuvusiu (žuvusieji buvo parnešami ant skydo).

Sfinkso mįslė – labai sunkus uždavinys. Sfinga – sparnuota pabaisa (moteris su liūtės liemeniu), prie Tėbų vartų kiekvienam praeiviui užmindavusi mįslę: „Kas ryte vaikšto keturiomis, dieną dviem, vakare trimis kojomis?“, kurią įminė tik Tėbų karaliaus sūnus Oidipas: „Žmogus vaikystėje šliaužioja keturiomis, paskui vaikšto dviem kojomis, senatvėje vaikšto pasiramsčiuodamas lazda“.

Prometėjo ugnis – tai nuolatinis vidinis veržimasis, siekimas aukštų mokslų, meno tikslų: talentas, gabumai. Prometėjas – titanas, pavogęs iš Olimpo ugnį ir perdavęs ją žmonėms, išmokęs juos statytis būstus, dirbti žemę, skaityti, rašyti ir kitų naudingų dalykų.

Pinigai nekvepia (lot. Pecunia non olet) – 74-iasiais mūsų eros metais imperatorius Vespasianas dėl pilietinio karo prarado visus pinigus. Norėdamas surinkti lėšų, jis įsteigė pirmuosius pasaulyje mokamus tualetus. Kai imperatorius dėl tokio sprendimo sulaukė sūnaus Tito kritikos, Vespasianas pabrėžė, jog pinigai (net ir uždirbti iš šlapimo) neturi jokio kvapo. Taip atsirado ir žinoma frazė „Pecunia […]

Iš rytų šviesa (lot. Ex oriente lux) – šis pasakymas turi dvigubą reikšmę: pradinė jo reikšmė nurodė į rytus, kaip pusę, kur pateka saulė. Tačiau vėliau šis pasakymas įgijo perkeltinę reikšmę ir nurodo Rytų kultūras kaip šviesos, civilizacijos, dvasingumo šaltinį.