Archive by Author

Vartotojiška visuomenė (angl. Consumer society) visuomenė be dvasinių prioritetų, pagrindinį dėmesį skirianti materialinei gerovei, aukodama tam moralines vertybes. Posakio autorius – austrų filosofas I. Iličius (Ivan Illich, 1926–2002), pavartojęs jį knygoje „Linksmos nuotaikos priemonės“ (Tools of Conviviality, 1973).

Continue Reading

Valstybė valstybėje (lot. Imperium in Imperio) a) savarankiška organizacija, turinti savo infrastruktūrą ir nepaklūstanti šalies įstatymams; b) savarankiškas geografinis ar politinis darinys kurios nors šalies teritorijoje (pvz., Vatikanas Romos mieste). Terminas atsirado XVI a. Prancūzijoje, apibūdinant hugenotų (protestantų) kontroliuojamas žemes.

Continue Reading

Vertybių perkainojimas (vok. Umwertung alter Werte) esminis savo pažiūrų, nuostatų peržiūrėjimas ir keitimas. Posakio autorius – vokiečių filosofas F. Nyčė (Friedrich Wilhelm Nietzsche, 1844– 1900), pavartojęs jį savo nebaigtame darbe „Valia viešpatauti“ (Wille zur Macht, 1895).

Continue Reading

Vėzdo politika – šiurkščios, karinės jėgos vartojimas tarpvalstybiniuose santykiuose. Terminas kilo iš perfrazuoto posakio „Speak softly and carry a big stick“ (‘kalbėk švelniai ir nešiokis vėzdą’), kurio autorius – karingasis JAV prezidentas T. Ruzveltas (Theodore Roosevelt, 1858–1919, prez. 1901–1909), paleidęs šią sparnuotą frazę 1901 m., kalbėdamas apie būtinybę iš esmės suaktyvinti JAV vaidmenį pasaulio politikoje, […]

Continue Reading

Visi yra lygūs, bet kai kurie yra lygesni už kitus – ironiškas apibūdinimas faktinės nelygybės, dangstomos demagogiškais tvirtinimais apie visų lygybę. Posakis iš anglų rašytojo Dž. Orvelo (George Orwell; Eric Arthur Blair, 1903–1950) romano „Gyvulių ūkis“ (Animal Farm, 1945), kuriame gyvuliai, išsivadavę iš žmogaus priespaudos, sukūrė respubliką pagal principą „Visi gyvuliai yra lygūs“. Tačiau netrukus […]

Continue Reading

Viltis miršta paskutinė (angl. Hope dies last) žmogus viliasi dėl ko nors iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos. Perfrazuotas romėnų politiko Katono Vyresniojo (Marcus Porcius Cato Censorius, 234–149 pr. m. e.) posakis: spem retine; spes una hominem nec morte relinquit (‘išlaikyk viltį; tik viltis nepalieka žmogaus net mirštančio’).

Continue Reading

Vilkas avies kailiu – užsimaskavęs, geradariu apsimetęs piktadarys. Posakis atėjęs iš Ezopo (Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakėčios, kurioje pasakojama, kaip vilkas, įlindęs į avies kailį, nekliudomai patekęs į aptvarą, bet uždarytas nebegalėjęs ištrūkti lauk ir naktį, tamsoje palaikytas avimi, buvęs piemens papjautas. Šią ezopinę alegoriją vartojęs ir Kristus savo pamoksluose: „Sergėkitės netikrų pranašų, […]

Continue Reading

Vieta po saule – teisė gyventi ten, kur įsivaizduoja kalbantysis. Posakio autorius – prancūzų fizikas, matematikas ir religijos filosofas B. Paskalis (Blaise Pascal, 1623–1662), pavartojęs jį nebaigtame veikale „Mintys“. Tiesa, Paskalis šį teiginį (čia mano vieta po saule) interpretuoja kaip pradinį pasaulio uzurpacijos motyvą. 1901 m. šia fraze Vokietijos kaizeris ir Prūsijos karalius Vilhelmas II […]

Continue Reading

Visų karas su visais (lot. Bellum omnium contra omnes, angl. War of all against all) nevaldoma krizinė situacija, chaosas, kai neveikia tvarką palaikančios institucijos ar jų apskritai nėra. Tezės autorius – anglų filosofas T. Hobsas (Thomas Hobbes, 1588–1679). Knygoje „Leviatanas“ (1651) jis teigia, jog, kol nėra susikūrusi valstybė, vyksta visų karas su visais.

Continue Reading

Viskas arba nieko (lot. Aut Caesar, aut nihil ‘arba Cezaris, arba nieko’) apie maksimalistinius tikslus ar reikalavimus. Posakio autorius – italų kardinolas, vėliau generolas bei valstybės veikėjas Č. Bordža (Cesare Borgia, 1475–1507).

Continue Reading

Sekite mus facebook’e! 🙂