Tarp ginklų mūzos tyli (lot. Inter arma silent musae) karo metu menas ir kūryba niekam nerūpi. Perfrazuotas Cicerono (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.) posakis silent enim leges inter arma ‘juk tyli įstatymai tarp ginklų’, kuriuo jis aiškina įstatymų nepaisymą karo metu.
Tarp dangaus ir žemės apie neaiškią ar dviprasmišką kieno nors padėtį, situaciją ir būtinybę ją keisti. Posakis atėjo iš Senojo Testamento, iš epizodo apie Dovydo priešininko Absalomo mirtį: „Absalomas netikėtai susidūrė su Dovydo šalininkais. Absalomas jojo ant savo mulo, ir jo mulas palindo po didžiulio ąžuolo šakų raizginiu. Jo galva įkliuvo į ąžuolą, jis likosi […]
Tantalo kančios – didžiulės kančios dėl to, kad tikslas yra arti, tačiau neįmanomas jo pasiekti. Graikų mituose Tantalas, Dzeuso sūnus, Sipilo miesto valdovas, norėdamas patikrinti dievų aiškiaregystę, pavaišinęs juos savo paties nužudyto kūdikio mėsa. Kitame mite Tantalas pavogęs Dzeuso mylimą auksinį šunį, nuo dievų stalo pavogęs nektaro ir ambrozijos bei drįsęs visu tuo pavaišinti savo […]
Tas saldus žodis – laisvė (lot. Dulce nomen libertatis) apie žmogaus polinkį visur siekti sau laisvės. Posakio autorius – romėnų politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.). Piktindamasis Sicilijos gubernatoriaus savivaliavimu ir vieno Romos piliečio sumušimu, jis sušukęs: O nomen dulce libertatis! o ius eximium nostrę civitatis! (‘o saldus žodi […]
Tik neliesk mano apskritimų! (lot. Noli tangere circulos meos!) sakoma, kai kas nors kėsinasi į asmens kūrinius ar vertybes. Sen. graikų matematikas ir išradėjas Archimedas (Archimedes, 287–212 pr. m. e.) savo mokslo darbus branginęs labiau už gyvybę, nes šiuos priešmirtinius žodžius, turėdamas galvoje savo brėžinius ir skaičiavimus, jis esą pasakęs įsiveržusiam jo žudyti romėnų kariui. […]
Trojos arklys – a) klasta; b) klastinga ar pražūtį nešanti dovana. Pasak Homero (Homerus, 8 a. pr. m. e.) ir Vergilijaus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.), niekaip negalėdami įveikti Trojos, graikai sugalvojo įsigauti į miestą klasta: sumeistravo didžiulę medinę arklio formos talpą, į kurią uždarė keletą savo karių, o patys suvaidino išvykimą namo. […]
Trisdešimt sidabrinių – išdaviko honoraras, materialus atlygis už išdavystę. Pasak Naujojo Testamento, Judas už 30 sidabrinių išdavęs Kristų: „Tuomet vienas iš Dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus ir tarė: „Ką man duosite, jeigu jį išduosiu jums?“ Tie pasiūlė trisdešimt sidabrinių“. Taip pat žr. Judo sidabriniai.
Titaniškos pastangos – didelės, daug jėgų reikalaujančios pastangos kokiam nors tikslui pasiekti. Panašią reikšmę turi posakis titaniškas darbas. Graikų mitologijoje titanai ir titanidės buvo Gajos (žemės) ir Urano (Dangaus) vaikai, kurių būta 12, tarp jų ir Okeanas, Kronas, Rėja, Temidė. Vėliau iš titanų Krono ir Rėjos (brolio ir sesers) gimę kiti graikų dievai, tarp jų […]
Tikslas pateisina priemones (it. Il fine giustifica a mezzi) sakoma, norint pateisinti nelegalias, nehumaniškas ar brutalias priemones, siekiant kilnaus ar visuomenei svarbaus tikslo. Minties (bet ne posakio) autoriumi laikomas italų politikos filosofas, istorikas, muzikas ir rašytojas N. Makiavelis (Niccolo di Bernardo dei Machiavelli, 1469–1527). Knygoje „Valdovas“ jis rašo: ‘valdovas, ypač naujas valdovas, negali vadovautis visu […]