Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Garbė Jėzui Kristui! (lot. Laudetur Jesus Christus) – katalikiškas pasisveikinimas. Atsakymas į pasisveikinimą – Per amžius! Amen (lot. In aeternum! Amen.) arba „Per amžių amžius! Amen“. Dažnai atsakymas sakomas ir be žodžio „Amen“. Toks pasisveikinimas vartojamas dažniausiai – sveikinantis su katalikų dvasininku (kunigu), vienuoliu, oficialioje religinėje aplinkoje, kur religinio pobūdžio pasisveikinimas (ypač religinėje aplinkoje, renginiuose, […]

Requiem (iš lotyniškos frazės Requiem aeternam dona eis, Domine – „Amžiną ramybę duok jiems, Viešpatie“) arba Missa pro defunctis („mišios už mirusius“) – daugelio vakarų krikščioniškų bažnyčių (katalikų, anglikonų, liuteronų) liturgija, skirta laidotuvėms.

Nojaus arka (hebr. Tevat Noach) yra Biblijos, Pradžios knygoje aprašytas laivas, kurį Dievo įsakytas pastatė Nojus, kad išgelbėtų savo šeimą ir pasaulio gyvūnus nuo pasaulinio tvano. Biblijoje pasakojama, kad Dievas dėl žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę. Tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas, kuris rado malonę Dievo akyse: “Nojus buvo teisus vyras, savo kartoje […]

Sodoma ir Gomora – du Biblijoje minimi miestai. Vardų reikšmė neaiški. Šiuose miestuose esą gyveno labai pasipūtę ir ištvirkę žmonės, todėl Dievas nepakęsdamas jų ištvirkavimų ir pasipūtimo, nušlavė šiuos du miestus nuo žemės paviršiaus, norėdamas parodyti, jog ištvirkavimas ir pasipūtimas veda į pražūtį. Dabar Sodoma ir Gomora yra pasipūtimo ir ištvirkavimo simbolis. Sodomitais dar iki […]

Babelio bokštas − bokštas, kurio statymas aprašomas Biblijos Senojo Testamento Pradžios knygoje. Padavimas apie Babelio bokštą paaiškina skirtingų kalbų atsiradimą pasaulyje (religiniu požiūriu). Pasak šio padavimo, po pasaulio tvano žmonės buvo viena tauta ir kalbėjo viena kalba. Jie sumanė pastatyti dangų siekiantį bokštą, tačiau buvo už tai nubausti Jahvės − jie prabilo skirtingomis kalbomis, negalėjo […]

Adomas ir Ieva – pagal Senojo Testamento Pradžios knygoje pateikiamą pasaulio kūrimo aprašymą bei Koraną buvo pirmoji žmonių pora ir visos žmonijos protėviai. Hebrajų ir arabų kalbomis Adomas (Adam) reiškia „žmogus“, o Ieva (Havva) – „gyvybės davėja“. Pastebėtina, kad šumerų mitologijoje randama analogijų apie kūrimą iš šonkaulio, jų kalboje ti reiškė ne tik „teikti gyvybę“, […]

Amen (hebr. „tikra tiesa“) – šis žodis paplito ir islame, tapo įprastu žydų, krikščionių bei musulmonų maldose ir pamaldų metu. Apytikslis vertimas – tikra tiesa, tebūnie taip, taip yra, „taip turi įvykti“. Amen išreiškiamas bendruomenės pritarimas kalbančiajam, maldai, palaiminimui.

Lukulo puota – prabangi puota, besaikis lėbavimas. Pavadinta pagal sen. Romos karvedį Lukulą, kuris garsėjęs didžiule prabanga, turtais ir keldavęs nepaprastai prabangias puotas.

Spartietiškas auklėjimas – jaunimo auklėjimas taip, kad jis užaugtų ištvermingas, užgrūdintas, nebijantis pavojų ir sunkumų.

Velnio advokatas (lot. advocatus diaboli ) – asmuo, Romos katalikų bažnyčioje turintis oponuoti svarstant dėl asmens paskelbimo šventuoju (kanonizacijos metu). Velnio advokatas turėjo kelti abejones, ar tikrai verta konkretų asmenį paskelbti šventuoju. Asmuo būdavo pripažįstamas šventuoju tik tada, jei šis advokatas nerasdavo jokių įtikinamų argumentų to nedaryti. Perkeltine reikšme „velnio advokatais“ vadinami ginčininkai, kritikuojantys asmenys […]