Archive by Author

Kartą pagyvenęs vyriškis atėjo pas gydytoją. Pacientas atrodė labai išvargęs, kažko prislėgtas. – Pone gydytojau, – pasakė jis liūdnu balsu, – aš nežinau, kas man darosi. Pastaruoju metu naktį niekaip negaliu užmigti. Gydytojas apžiūrėjo vyriškį ir prirašė švelniai veikiančių raminamųjų vaistų. – Tai turėtų padėti! – pasakė gydytojas. Po poros savaičių vyriškis vėl pasirodė gydytojo […]

Continue Reading

Potvynis. Visi siaubo apimti. Žmonės griebiasi išvartų, lentgalių, kažkokių nuolaužų ir stengiasi pasiekti sausumą. Tik vienas senas žmogus sėdi sau ramus krėsle. – Greičiau bėk! – šaukia jam žmonės iš paskutinio pagalbon pasiųsto sunkvežimio. – Dievas man padės, – ramiai atsako senis ir net negalvoja pajudėti iš vietos. O potvynio vanduo vis kyla ir kyla. […]

Continue Reading

Ilgai ruošėsi žydelis vesti. Nežino, ką daryti. Viengungiui blogai. Vienas neišgyvensi viso gyvenimo. Susirgsi ar ištiks kokia nelaimė, kas slaugys ligonį? Vesi – irgi negerai… Tuojau pasipils vaikai… Uždirbk ne tik sau, žmonai, bet ir mažiesiems ėdrūnams… Ar užteks jėgų? Svarstė svarstė žydelis ir nežino, kaip pasielgti. Nueina jis pas rabiną patarimo prašyti. – O […]

Continue Reading

Traukinio kupė važiuoja nebejaunas rabinas. Ant viršutinės lentynos rengiasi miegoti bendrakeleivis – jaunuolis. Šis ir klausia: – Meldžiamasis, gal pasakytumėte, kuri dabar valanda? Rabinas, nieko neatsakęs, nusisuka į sieną ir užmiega. Rytą traukinys privažiuoja sostinę. Abu keleiviai pabunda ir ruošiasi išlipti. Rabinas pažiūri į laikrodį ir bendrakeleiviui sako: – Jaunuoli, jūs manęs vakar klausėte kelinta […]

Continue Reading

Tai buvo labai seniai. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Keliaudamas žydas nakvojo karčiamoje. Valgyti jau nieko nebuvo, išskyrus duoną ir kiaulieną. Išalkęs žydas valgė viską. Staiga kilo audra. Pradėjo blykčioti žaibai. Be paliovos trankėsi perkūnas. Kilo uraganinis vėjas… – Viešpatie, atleisk man! – išsigandęs meldėsi žydas ir čia pat ėmė gėdinti Dievą: – Argi verta […]

Continue Reading

Geležinkelio stotis. Būriuojasi žmonės norėdami sutikti savo artimuosius, pažįstamus. Traukinys sustoja. Iš vieno vagono išlipa senas žydas. Jį apspinta giminaičiai ir ima klausinėti: – Mielasis Abramai, kaip sekėsi kelionė? Kaip sveikata? Ar nepavargote? – Ui! Klausykite, aš taip blogai važiavau, taip blogai važiavau… Man davė labai blogą bilietą: aš visą laiką sėdėjau atbulinėje sėdynėje, o […]

Continue Reading

Liūtas atsikėlė be nuotaikos ir labai piktas. Sutikęs tigrą jis suriko: – Kas yra visų žvėrių karalius? – Tu esi visų žvėrių karalius, senasis mano bičiuli, – išsigandęs atsakė tigras ir atatupstas atsitraukė. Sutikęs gorilą liūtas vėl suriaumojo: – Ar žinai, kas yra visų žvėrių karalius? – Kaip gi aš galiu nežinoti, garbingasis liūte, – […]

Continue Reading

Sugužėjo suliuoksėjo žvėrys rinkti liūto pavaduotojo. – Rinkite mane! – siūlėsi lapė. – Moteriškė šiam postui netinka! – suūžė žvėrys. – Tai rinkite mane! – į priekį lenda ežys. – Tu – dygliuotas! Visus subadysi. Ir žvėrys vienbalsiai išrinko liūto pavaduotoju kiškį ilgaausį. Kartą jis linksmai liuoksi per mišką ir mato besidarbuojančią mešką. Prisitaikė ir […]

Continue Reading

Į vyno statinę įkrito pelė. Pro šalį bėga katinas. – Katinėli, gražuolėli, būk geras, ištrauk mane iš čia! – maldauja pelė. – Jei ištrauksiu, tai ir suėsiu… – apsilaižydamas pasakė katinas. – Kas tau iš to? – Sutinku! Ėsk! Nenoriu paskęsti statinėje ir mirti negarbinga mirtimi. Katinas ištraukė nelaimingąją. Pelė tik vir vir vir ir […]

Continue Reading

Lokys skaito laikraštį. Pro šalį bėga laputė. – Ką gero rašo? – užšnekina ji lokį. – Ką čia, velnią, gero rašys… Rašo, kad kainos vėl kyla. – Vieni niekai… – atsakė laputė. – Kas valgė vištieną, tas ir toliau ją raitys… O kas čiulpė leteną, tas ją ir čiulps. Lokys supyko, metė laikraštį ir patraukė […]

Continue Reading

Sekite mus facebook’e! 🙂