Tag Archives: Užuojautos žodžiai mirus

Amžiams užsimerkė Tavo akys, Lūpos neprabils jau niekada. Liko tuštuma, liepsnelės žvakių Ir prisiminimas – lyg negyjanti žaizda.

Continue Reading

Žmogus – tik žemės svečias, Ir turi jis sugrįžt namo. Bet kaip sunku išleisti jį į kelią, Kuriuo negrįžta niekas atgalios.

Continue Reading

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvartą sušildytų, paguostų… Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy, Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.

Continue Reading

Mirtis ateina ir neklausia, pasiima patį brangiausią – gyvenimą.

Continue Reading

Žmogus bejėgis, gamta ta visagalė, Prieš juodą nebūtį lemties. Sprendimo jos pakeisti niekas negali, Dar taip reikėjo Tavo rankų ir širdies.

Continue Reading

Tik brangus prisiminimas liko, Juodas gedulas, skaudi rauda. Niekas kitas negalės pakeisti, Mylimo Tėvelio niekada.

Continue Reading

Lai būna Jums lengva gimtosios žemelės smiltis.

Continue Reading

Tavo namai – žemelė juoda, tebūnie lengva ji visada.

Continue Reading

Su skausmu ir liūdesiu palydime Tave.

Continue Reading

Labai užjaučiame Tave netekties valandą. Nors, atrodo, žinom išėjimo neišvengiamybę, Bet tai visada užklumpa skaudžiai, netikėtai, O žodis “niekada” vis žeidžia tolstant praradimui.

Continue Reading

Sekite mus facebook’e! 🙂