Tag Archives: Užuojautos žodžiai mirus

Ilgas kelias dar buvo keliauti, Bet kodėl Tu taip greit pražuvai? Gyvenimui vainiką pynei, Bet nebaigtą jį palikai.

Continue Reading

Tokia skaudi ir netikėta ši mirtis. To sopulio niekam neišmatuoti. Gyvybės kainą žino tik mamos širdis, Kuri nemoka imti, o tik duoti.

Continue Reading

Mirtis skausminga ir beskausmė būna, Gyvenimas be skausmo – niekada. Ir jeigu toks gyvenimas sugriuvo, Tai tik likimo, ne žmogaus klaida.

Continue Reading

Užsidegė žvaigždė ir vėl užgęso, Dangus tik žėri amžinai. Tu sušukai esu – mes esam, O aidas atkartojo kaip trumpai.

Continue Reading

Netektis. O gal žvaigždė? Išsivedė brangiausią žmogų. Lemtis. O gal gyvenimas? Paliko begalinį skausmą.

Continue Reading

Palinguoki, vėjau, diemedžio šakelę, Kad ji sušlamėtų liūdesiu giliu. Jau nebepažvelgsiu į gimtinės kelią, Prisikelti amžiams aš nebegaliu.

Continue Reading

Pasakykit, žmonės, kodėl žemė tyli, Kai brangiausią žmogų atima iš mūs. Erškičiuotą kelią eitum šimtą mylių, Kad jisai pareitų vėlei į namus.

Continue Reading

Nebeišgirsit jau daugiau tėvelio balso, Tik paliks atminty jo žodžiai ištarti. Užgeso mielos akys, nusviro darbščios rankos, Ir paliko vien sielvartas širdy.

Continue Reading

Visos mūsų maldos kasdieninės, Viešpatie, duok tėviškės dangaus. Tik tenai pailsusios krūtinės, Po visų kelionių atsigaus.

Continue Reading

Jūs likote tarsi kažko netekę, O juk, tiesa – netekote tiek daug. Uždekite širdy dar vieną žvakę Ir atsitieskite skausme.

Continue Reading

Sekite mus facebook’e! 🙂