Tyloje nepabuvę — nežinosit, Kokia jos tikroji vertė. Naktyje nenubudę — nežinosit, Kokia nerimo prasmė. Lietuje nesušlapę — nesuprasit Sūniškos sunkios dalios. Pūgoje nesužvarbę — nepajusit Namų židinio kaitros. Nepaminkit garbės, neišduokit lemty —, Pagailėkit šunies žmoniškumo kely. Ir gyvenimas Jūs lai liepsnos lyg ugnis, Visų širdys lai bus tarsi Dievo širdis.
Žymų archyvas: Gimimo dienos sveikinimai
Mūsų buvo daug lyg riešutėlių, Lyg uogyčių miško pakrašty… Lakstėme padūkę, susivėlę, Siautėme gyvenimo kely. Kas galėjo viską iškentėti?— Vien tik žilas plaukas pasakys. Kas neleido ašaroms riedėti? — Pražiūrėję nemigo naktis. Mylimi Seneliai, Jūs auginot Mūsų visą būrį už tėvus… Klaupiamės, kur Judu rymot, Retkarčiais užlėkę į svečius. Mūsų buvo daug lyg riešutėlių, Tad […]
Dovanoju Tau, brangus Seneli, savo meilę. Dovanoju Tau savo pasiekimus. Dovanoju Tau gražų savo gyvenimą, kad visą laiką, žvelgdamas į mane, prisimintumei savo jaunystę ir pamirštumei metų skubėjimą. Su neapsakomu dėkingumu dovanoju Tau savo rūpestingumą Tavimi. Gali būti tvirtai įsitikinęs, jog turi artimą žmogų, kuris paduotų Tau vandens, kuris pasirūpintų Tavo sveikata, kuris pasirūpintų, kad […]
Tu spindėk, mano Mama, lyg saulė Virš pavasario sodų baltų. Man nušvieski kelius per pasaulį Atsiminimais vaikystės dienų. Tu esi reikalinga, Mamute, Ne tik man, bet ir mano vaikams — Lyg paukščiukai aplink jie sutūpę Tavo meilės lyg duonos vis lauks. Na, ir kas, kad visi mes suaugę, Savarankiški metų kely… Bet Tavų patarimų sulaukę, […]
Tu lyg lietus, kuris nuplauna sąžinės krantus Rasos lašais ant žemės akmenų tylių… Nuprauski laime žaidžiančius pievelėje vaikus Ir pienės pienu piešk pasaulį ant delnų. Būk jiems gaiva, kuri ateina po staigaus lietaus, Būk baltas rūkas sklindantis link debesų — Tyra, dora ir dieviška palaima iš dangaus, Gyvenanti lietum dėl sąžinių svarių. Esi viena tarp […]
Tarytum ąžuolas stiprus ir ištvermingas, Tarytum medis, Tėve, žemėje esi. Žmogus gyvena, kad jis būtų reikalingas, Kad jo darbais gėrėtųsi visi. Mes linkim, Tėve, ąžuolų žalių tvirtybės, Jaunatviškos minties ir vyriškos jėgos. Tegu gyvena Tavyje galia jaunystės Taip, kaip gyvena paukščiai ąžuoluos. Mes apkabinsim, Tėve, Tave vėjų rankom — Tu išblaškytus vėl visus priglausk… Ir […]
Žaliųjų nendrių minios ir ajerų didingi chorai Liūliuoja lyg gėlių jaunystė bangomis, Kur brangią Mamą — mergaičiukę žydraakę, dorą Padovanojo man likimas baltų lelijų širdimis. Išgersiu aš Tavos jaunystės vandenį žiedais lelijų — Baltais žiedais iš Tavo, Mama, praeities: Lai gėris manyje gyvenimo džiaugsmu atgyja, Sujungdamas mus laimės gijomis vienoj sakmėj.
Brangus ir mylimas, Tėveli, Nutieski man likimo kelią, Sušildyk patarimais ir glėbiu… Aš Tavo amžina dukrelė, Todėl tikrai man širdį gelia, Kai pasiilgusi Tavęs, verkiu… Linkiu, kad vėjas neužpūstų Tikėjimo ir laimės būsto, Kur tu priglausi nuoširdžiai mane… Lai niekad pūgos neužpusto Namų, kur su aušra nubustų Geroji Tėviška širdies valia.
Žinau, kad nuolatos galiu sugrįžti į namus, kur laukia Tavasis Tėviškasis didingumas. Tačiau, būtent, toks Tavo būdas visuomet priverčia apsvarstyti savo veiksmus ir pagalvoti: gera lengvabūdiškai gyventi, bet ką aš Tėvui pasakysiu?.. Niekada Tavęs nemačiau darant tai, ko nelinkėtumei kitiems. Todėl galiu pripažinti, jog esi didysis mano gyvenimo ramstis. Esi vienintelis žmogus žemėje, kuris parklupdo […]
