Atėjo laikas, kai jaunystės godos Nesisupa žvaigždžių skliautuos Ir viskas Tau kitaip atrodo — Išblėso visos nuoskaudos. Juk buvęs laikmetis — tai Tavo meilė — Tai daug draugų ir pažinčių, Atostogos, vaikai, jų laimė, Ir aš, kurį šauki Tu anūku.
Žymų archyvas: Gimimo dienos sveikinimai
… žolė nenulinksta po mano Senelio kojom, nes eina per žemę ilgaamžis gerumas… … javai pakelia varpas į saulę, kai brenda nokinantis duoną mano Senelis… … medžiai sulaiko vėją prie kelio, kuriuo eina mano Senelis, šlovindamas tiesą… … saulė slepiasi už debesies, kad neišsekintų šaltinių, prie kurių eina numalšinti troškulį mano Senelis… … žmonės nukelia […]
Jau pasipuošė auksu gyvenimo miškas — Rudenėja gražiai, o tų metų tiek daug, Bėgo laikas per greit ir pasikeitė viskas — Medžiais augo vaikai ir anūkai užaugs. Buvo laikmetis lengvas lyg pienės pūkelis: Savo rūpesčių rankom duonos man laužei Ir į laimę man rodęs gyvenimo kelią, Kūrei ateitį mano — dorą ir gražią. Kad laimingas […]
Norisi prisiminti buvusių metų takus takelius, reikalus reikaliukus, rūpesčius rūpestėlius. Norisi prisiminti laimingą vaikystę ir naivią jaunystę. Visada buvome drauge ir jokie kiti žmonės mums negali atstoti nė vienos bendros akimirkos nuo pat gimimo. Esi mano laukiamas, branginamas ir gerbiamas. Linkiu Tau laimės ir didelės sėkmės. Linkiu, kad likimo vingiai visada mus suvestų didžiulėse kryžkelėse, […]
Ta diena, kai ramunes Tau skinsiu, Bus vienintelė Sesers diena… Ta naktis, kada sulytas grįšiu Ir Tu paslėpsi nuo lemties mane, Gal bus vienintelė tokia naktis, Kai pritarimo ir tiesos ieškos širdis… Ir aš žinau, kad nieko kito neieškosiu — Tiktai vienintelės geros Sesers, Kuri manąsias ašaras išgers…
Tu iš mūsų svajonių gimei — Iš ramunių laukų Ir saulėtų rytų… Taip laukta, taip brangi atėjai Iš meilių dviejų, Iš dviejų sapnų… Tu iš alkano rojaus esi — Iš stebuklo išnirusi lauko rūke… Iš vilties, iš sakmės ateini Pasislėpus Tėvų širdyse. Iš dienos ir nakties Tu švieti Mums ryškiausia padangių žvaigžde.
Ant Tavų delnų mes prisisupom… „Arkliuku“ nešiojai mus visus… Tad užaugę mes nenusisukom — Tu dažnai atstoji mums Tėvus. Tu nepaprastas esi, Seneli — Užtarianti ir dosni ranka. Juk tuomet, kai nesupras Tėveliai — Mums širdis Tavoji atverta. Tau dėkojame ir linkim laimės, Mes bučiuojame Tavas rankas, Nes be žilstančios Tavosios meilės Nebežinom, ar gailėtų […]
Iš baltųjų pūgų aš nunersiu Tau skraistę, Močiute, Ir saulėlydžių tylą atnešiu maldon. Žalių sodų pavėsį norėčiau Seneliui sukurti, Raukšleles Jūsų lūpų apibersiu kalbom. Jūs mane taip mylėjot, kaip mylim gyvenimą savo — Iš bemiegių naktų Jums beliko manieji sapnai… Senas laikas pavargęs į laikrodžio širdį pulsavo, Kol beliko tiktai ištuštėję namai. Ateinu Jus abu […]
Daug metų nešiojote mus ant rankų. Daug kartų glostydami galveles mokėte tų gyvenimo tiesų, kurių dar vis nežinojo jauni tėveliai. Taip viskas paprasta atrodo amžinoje kasdienybėje. Jūs tarsi vaikštantys po namus švelnumas ir gerumas, rūpestis ir meilė. Jūsų asmenyje sutelpa visas gyvenimas, kurio bėgame pasisemti tarsi iš šaltinio, tarsi iš didžiausių pasaulio versmių. Mylimi, brangūs […]
Nuo savo stalo rupią duoną atiduosim, Kad sotūs būtumėte kasdienybėje pilkoj Ir druskos sauja savo laime paaukosim, Kad Jūs suprastumėt, jog gimsta ji tiesos kovoj. Ant mūsų slenksčio lauksite medaus ir vyno, Beržų sulos čia Jūsų lūpos paragaus. Po darbo nuoširdaus — ieškokit meilės tyrų — Senolių žemė dosnumu anūkėlius apgaubs. Palaiminimų kelyje — Gerumas […]
