Tik vieną kartą metuos šventė,
Kuomet susirenkam visi.
Bet norisi mums taip gyventi,
Kad jaustumės ne vieniši.

Gyvenimas balnojo žirgus —
Palikome senus namus…
Bet vis dažniau širdis suvirpa
Sugrįžus pas brangius Tėvus.

Visus mus sieja vienas kraujas —
Gyvybės saitai amžini…
Seneliai šaukti nesiliauja,
Tetų ir Dėdžių mes širdy.

Mūs Mamos — Seserys gražuolės,
Tėvai — tai Broliai ąžuolai.
Todėl įstatymas galioja:
Kasmet sugrįžki, kur gimei!