Antroji Mama, geros Jūsų rankos
Ne kartą dirbo darbus už mane.
Tylėjo lūpos rausvos, mielos, kantrios,
Net kai užgaudavo mana klaida.

Geroji Mama, rūpesčių prijuostėj
Jūs supot mano meilę ir vaikus,
Ir Jūsų rankos mano skriaudą glostė,
Kaskart primindamos moters vargus.

Brangi marčios likimo užtarėja,
Gailėjusi manęs labiau, negu sūnaus,
Nepatirtoj dalioj manęs gailėjot…
Už tai meldžiu palaimos iš dangaus.

Mieloji mano Vyro Motinėle,
Už meilę — dovanoju anūkėlį.