Nežinau su kuo taures pakelsi, Nežinau, kas “Būk laiminga” tars, Tik žinau, kad per ledinį šaltį Tau į langą laimė pasibels. Tik mokėk jos žirgą sustabdyti Tik mokėk nutildyt žvangučius, Patikėk! Ir pūgoje paklydus, Pasibels, ateis ji į svečius.
Ir vėl Skridimas tartum gulbių Sparnų šnarėjimas vaiskus. Kur lekiat jūs Rausva padange? Kur nešat Ilgesio jausmus? Katroj šaly, Katroj pakrantėj Jaunystės nerimas suglaus sparnus? O mūsų gulbės Į tuos pilkuosius ančiukus Dabar jau nepanašios. Jūs galvas puošia svajų karūnos trapios. Tik nepraraskit jų, Kai skrisite per temstančius miškus Šviesaus likimo pasitikt. O mums, čia […]
Štai ir baigės vingiuotas takelis. Štai ir didelio kelio pradžia. Kur nuves šitas baltas kelias, Per galulaukes mūsų gražias. Kaip pasiekti tą kalną, tą aukštumą, Nors atrodo – visai arti? Gero vėjo, sutinkant aušrą! Būkit savo svajonių verti! Gero kelio po saule, po debesiu, Po žaibu, po sparnu kregždės! Po laimingu lakštingalos klegesiu, Po rasota […]
Ant lentos juodos – kas rytą naujos datos, Tarsi laikas – trupanti kreida, Jau dabar žinau, kaip reikalingi jūsų žodžiai, Išrašyta formulėm lenta. Jūsų lydimi ateinam ir išeinam, Kitos rankos mūsų suolus lies. Bus vėl žodžiai, bus vėl naujos datos, Tiktai rūpesčiai ir raukšlės pagilės. Per anksti, oi per anksti plaukai jums nušarmojo. Saulėti rugsėjai […]
Nesakyk – paskutinį mokyklinį valsą šiandien šoku. Einam. Nori, lig lubų iškelsiu tą mažytį pirmoką. Nori, klaidžiosim ištisą naktį, eisim aušrą sutikt… Gaila visko iš karto netekti, viską šičia palikti. Nori, aš, kaip šitie berniūkščiai, gatvėj triukšmą sukelsiu, Tik, prašau – nesakyk, kad šoku paskutinį mokyklinį valsą.
Nurimus žemė snaudžia mums po kojom, Nakties tyloj užmigs jauni. Mes einame sutikti naujo ryto, Pirmųjų aukso saulės spindulių. Paglamonėt berželio pumpurų dažytų, Ištarti: Žeme, aš tave myliu! Mes čia atėjom pasitikti bundančio pasaulio, Kuris mūs laukia ir švelniai sako: – Gavom kažką, kažką jau. Žinau, kad daugelis nesusitiksim, Kad mūs keliai bus saulės išskirti. […]
Čia pažydo pirmoji draugystė, Čia skambėjo gražiausia daina. Neskubėki, sustoki, jaunyste, Su draugais, mokykla mylima! Balti vieškeliai kviečia išskristi, Su kilniausiais troškimais visus. Mokslo dienos – džiaugsmų karalystės, Liks širdy kaip akordas šviesus. Liks širdy paskutinis varpelis, Išlydėjęs pro klasės duris. Žodis mokytojų tyras ir geras, Ir draugų nuostabiųjų būrys.
