Gyvenimas – tai ne lenta, Kur trinti galima ir vėl rašyt iš naujo… Gyvenimas – kur kiekviena klaida, Įrėžiama į sąžinę, į kraują… Vaikystės soduose saulėtuos, prabėgo dienos kaip viena, Ir štai jau beldžias išsvajota Pilnametystės valanda. Tad drąsiai ženk per amžiaus slenkstį, Tau horizontai atviri. Gyvenimu tauriu įrodyk, kad Dievo dovaną turi…

SKAITYTI

Vėl mėnulio žiedadulkėm snigo, Ūkanotoj gegužio nakty… Šįryt visos kadieniškos knygos, Ir visi užrašai užversti. Nežinau – paskutinio skambučio gal jūs Laukėt be galo seniai… O gal metai jums buvo trumpučiai, Kaip keli paprasti sakiniai. Ir ašaros pirmos slapčia jau išlietos. Cituojate Grino „Raudonas bures“… Tik štai susirasti gyvenime vietą sunkiau, Pasirodo, nei lygtį išspręst. […]

SKAITYTI

Šiandien reikia prisiminti, pamąstyti, Gal dar truputį paliūdėt? Ne! Kai geros akys švyti, Žiburėliais šildžiusios mane. Kai jos klasėj metų metais sekė, Kuo degiau, ko troškau, kur vedžiau. Ir norėtųs šiandien, mielos akys, Dar į jus pažvelgti atidžiau. Paieškot jose legendų, miestų, Pasivyt lakiausias svajones. Kad gražiausi tiltai nusitiestų, Tarp vaikystės, jūsų ir manęs. Kad […]

SKAITYTI

Mokykla tarsi motinos rankos, Mus globoja, ir baudžia, ir guodžia. Širdyje išsinešim ne vieną, Jos nuoširdų ir šildantį žodį. Jūs mus mokot mylėti pasaulį, Gerbti žmogų ir gėrį suprasti. Kovoje už šviesesnį rytojų, Būties prasmę ir laimę surasti. Gėrio grūdus mumyse jūs sėjat, Ir džiaugiatės, pamatę daigus. Ir kas metai auksinį rugsėjį, Vėl su meile […]

SKAITYTI

Jūs išmokėte knygą mylėti, Nesiskirti su ja niekada. Ir akimirka tapo saulėta, Kai pavirto į žodį kreida.

SKAITYTI

Daug surasit. Kai ką ir prarasit. Daug pamiršit dienų margų. Bet kaip ėjot pritilę iš klasių, Paskutinį kartą – vargu. Bus keliai, painios kryžkelės, stotys, Iš visokių giedosit gaidų. Bet skambiausioji visad kartosis, Paskutinio skambučio aidu. Ginsit tiesą ir pasakas seksit, Kaip jas seka pasaulis seniai. Susirinkę po daugelio metų, nustebsit, Kad gražiausi buvot čionai. […]

SKAITYTI

Balta kreida taip greitai sutrupėjo, Dar prie lentos stovėjot neseniai… Jau tiek žiemų, tiek vasarų praėjo, Jau sparnelius pakėlėt, mano mokiniai…

SKAITYTI

Tavo dienos – smalsios vaiko akys, Krykštavimas, klaidos mūs darbuos. Tavo dienos – mažos mūsų širdys trapios, Mokančios mylėt ir neišduot.

SKAITYTI

Būkit kaip medžiai tvirti, Vėjų, audrų nebijokit. Savo jaunystei, savo likimui Širdį ir ranką paduokit.

SKAITYTI

Vėl klasė liks viena. Skambės tik žingsnių aidas… Jus akimis lydės išmarginta lenta Raidėm ir formulėm, daiktavardžių linksniuotėm. Liūdės ant suolo palikta knyga… Kvepės pavasariu ir sodais, varpelis suskambės, Ir Jūsų širdys, man atrodo, mokyklą paminės…

SKAITYTI

Sekite mus facebook’e! :)