Archive by Author

O šventas naivume! (lot. O sancta simplicitas!) sakoma apie naivų, patiklų žmogų. Taip sušukęs čekų teologas ir kultūros veikėjas J. Husas (Jan Hus, 1369–1415), pamatęs senutę, metančią malkų į laužą, ant kurio jis buvo deginamas už reformacines „erezijas“.

Continue Reading

Pandoros skrynia (lot. Dolium Pandorae) nelaimių šaltinis. Graikų mite, aprašytame sen. graikų poeto Hesiodo (Hesiodus, VIII–VII a. pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“, Pandora buvo Dzeuso įsakymu Hefaisto sukurta pirmoji moteris, į kurią dievai sudėję visas moteriai būdingas ypatybes: grožį, aistrą, klastą ir kt., taip pat išmokę verpti ir austi. Pandora reiškia „visa dovanojanti“. […]

Continue Reading

Palikti už borto – atsisakyti partnerių ar juos pašalinti ir tęsti ką nors (veiklą, varžybas) be jų. Posakis kilęs iš laivininkystės praktikos, kai iškritusiojo iš laivo ar valties neįstengdavo išgelbėti, o išmestojo negelbėdavo.

Continue Reading

Paklydusi avelė – a) krikščionių bažnyčios mokymo nesilaikantis žmogus, nusidėjėlis ar atsiskyrėlis nuo tikinčiųjų bendruomenės, kurį esą derėtų vėl atvesti į tikėjimą; b) visuomenės normų nesilaikantis žmogus, atskalūnas. Senovės žydų – gyvulių augintojų – kultūroje avies metafora gana dažna: visuomenė čia neretai suvokiama kaip Dievo banda, kurią jis pats ar per kunigus ganąs: „Jūs esate […]

Continue Reading

Pakelti pirštinę – priimti iššūkį į dvikovą, ginčą, disputą ir pan. Taip pat žr. Mesti pirštinę.

Continue Reading

Olimpinė ramybė – santūrumas panikos ar suirutės metu. Pasak graikų mitų, Olimpo kalne esantys nemirtingieji dievai visada laikydavosi santūriai, būdavę abejingi žmonių jausmams ir kančioms.

Continue Reading

Paskutinė vakarienė – a) katalikų bažnyčioje – švenčiausiasis sakramentas; b) vakaro valgis prieš kokį nors svarbų įvykį, kelionę ar išsiskyrimą. Pasak Naujojo Testamento, Kristus prieš suėmimą ir mirtį paskutinį kartą pavakarieniavęs kartu su savo mokiniais.

Continue Reading

Pasiraitoti rankoves – kibti į darbą, šokti dirbti. Senovėje drabužius siūdavę su ilgomis platėjančiomis rankovėmis; buvo mada siūti rankoves iki kelių ar net iki žemės, tad norint ką nors dirbti, rankoves tada reikėdavę pasiraitoti.

Continue Reading

Pasaulio bamba (angl. Navel of the World) a) pasaulio centras; b) egocentriškas, labai save sureikšminantis žmogus ar visuomenė. Sen. Graikijoje pasaulio centru laikytas konuso formos akmuo Delfų miesto Apolono šventykloje. Graikiškas to akmens pavadinimas buvo omphalos ‘bamba’. Pasak legendos, Dzeusas pasiuntęs du erelius apskristi pasaulį; ten, kur ereliai susitikę, buvęs pasaulio centras. Tokiais akmenimis-bambomis Viduržemio […]

Continue Reading

Pasakyta – padaryta (lot. Dictum factum) apie įgyvendintą pažadą. Posakio autorius – romėnų dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.), pavartojęs jį komedijose „Andrija“ ir „Pats save baudžiąs“.

Continue Reading

Sekite mus facebook’e! 🙂