Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Kaip buliui raudonas skuduras – apie tai, kas labai ką erzina, verčia prarasti savitvardą. Palyginimas paimtas iš koridos, kurioje matadoras raudona skraiste įsiutina bulių. Iš tikrųjų bulius raudonos spalvos neskiria (ji skirta žiūrovams), o įsiunta nuo matadoro judesių ir išsisukinėjimų nuo badymo.

Kabėti ant plauko, jausti kam nors nuolatinę grėsmę. Taip pat žr. Damoklo kardas.

Juodoji rinka (angl. Black market) rinkos dalis, neįtraukta į oficialiąją ekonominę statistiką, siekiant nuslėpti ūkinę veiklą, privalomą deklaruoti, vengiant mokesčių, užsiimant draudžiamų prekių prekyba, draudžiamomis paslaugomis ir pan. Juodąja pavadinta todėl, kad veikloje vengiama viešumo ir pašalinių akių.

Kaip iš gausybės rago – dideliais kiekiais, nenutrūkstamai. Graikų mitas pasakoja apie ožką Amaltėją, kuri savo pienu maitinusi motinos Rėjos išgelbėtą ir paslėptą mažąjį Dzeusą (jo tėvas Kronas rydavęs visus iki tol gimusius savo vaikus). Amaltėjos ragai buvę stebuklingi: iš vieno tryškęs nektaras, iš kito – ambrozija. Sykį ožka ragu užkliuvusi už medžio, ir ragas […]

Kančių keliai (lot. Via dolorosa) sunkūs gyvenimo ar veiklos etapai. Taip pat žr. Kryžiaus keliai.

Kaišioti pagalius į ratus – sąmoningai trukdyti kam nors siekti tikslo. Senovėje vežimams stabdyti buvo naudojami specialūs pagaliai, kuriuos įkišdavo tarp stipinų, kad užblokuotų ratą.

Kairė nežino, ką daro dešinė – apie veidmainiškus ar piktavališkus pavaldinių poelgius, prieštaraujančius vadovo pažiūroms ar pareigoms. Posakio autorius – Kristus. Tiesa, jo mintis buvusi priešinga: „Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“.

Kaip voverė rate – apie žmogų, varginamą monotoniškų ir nesibaigiančių darbų, trokštantį atokvėpio ar poilsio. Voverei, taip pat smulkiems graužikams ratas įtaisomas narve, kad jie, jame bėgdami, galėtų fiziškai išsikrauti, sukdamiesi vietoje.

Karalaitė ant žirnio – apie įnoringą, opų, išlepintą žmogų, nepakenčiantį net ir menkiausių buitinių nepatogumų. Posakis kilo iš to paties pavadinimo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805–1875) pasakos apie karalaitę, blogai naktį miegojusią dėl to, kad po dvidešimties čiužinių ir tiek pat patalų krūva ji jautusi pakištą žirnį. Šitaip princas ir karalienė tikrinę, ar […]

Karalius nuogas – sakoma teigiant, jog tiesa yra visai kita ir jog aplinkiniai tik apsimeta jos nematantys ar nesuvokiantys. Posakis iš danų rašytojo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805–1875) pasakos „Nauji karaliaus drabužiai“. Pasakoje karaliaus pasamdyti siuvėjai pasirodė esą sukčiai: audę tuščiomis staklėmis, siuvę adatomis be siūlų, bet ir karaliui, ir jo ministrams įteigę, […]