Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose.
Žymų archyvas: Žiemos šventės
Kinų naujieji metai švenčiami pirmąją Kinų kalendoriaus pirmo mėnesio dieną – antroji mėnulio jaunatis po žiemos saulėgrįžos. Pagal Mėnulio kalendorių gyvena Kinijos, Vietnamo, Korėjos, Tibeto gyventojai. Kinai švenčia naujuosius metus 15 dienų. Pirmąsias tris – su šeima ir artimais draugais. Septintoji diena laikoma visų žmonių gimimo diena, kai kiekvienas žmogus apmąsto, ką jis per metus […]
Vasario 14 d. švenčiama Valentino diena. Pasakojama, kad III a. Romoje gyveno vyskupas Valentinas, padėjęs mylimiesiems. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II-asis siekė suburti kuo didesnę kariuomenę ir netgi buvo išleidęs įsakymą, laikinai draudžiantį tuoktis. Vyskupas Valentinas išklausydavo mylinčiųjų žmonių išpažintis ir prašymus slapčia juos sutuokti ir už tai buvo nuteistas mirties bausme (vasario 14 dieną). […]
Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Šią dieną bažnyčiose būdavo šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas. Pelenai barstomi žmonėms ant galvų primenant krikščionišką tiesą: „iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi“. Pelenų paprastai tikintieji parnešdavo ir namo – namiškiams ant galvų pabarstyti. Ši diena laikoma ir pirmąja pavasario diena, mat Užgavėnių metu būna išvaroma […]
Su Vasario 24 diena susiję keletas prietarų. Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva vištos vasarą iškapstys daržus. Buvo nepatariama šią dieną sijoti miltų – bijota, kad pasėlius užpuls amaras. Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Atėjus krikščionybei […]
