Aš daugiau į namus nepareisiu, Nebelaužkit man duonos juodos. Valgau mirusių juodąjį vaisių, Jo man žemė pakankamai duos…
Liko nuotraukos, rūbai, daiktai, Liko skausmas, širdis sužeista, O gyvent ir toliau privalai, Leidus laikui paguosti Tave.
Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvartą sušildytų, paguostų… Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy, Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.
Mirtis ateina ir neklausia, pasiima patį brangiausią – gyvenimą.
Žmogus bejėgis, gamta ta visagalė, Prieš juodą nebūtį lemties. Sprendimo jos pakeisti niekas negali, Dar taip reikėjo Tavo rankų ir širdies.
Tik brangus prisiminimas liko, Juodas gedulas, skaudi rauda. Niekas kitas negalės pakeisti, Mylimo Tėvelio niekada.
Lai būna Jums lengva gimtosios žemelės smiltis.
Tavo namai – žemelė juoda, tebūnie lengva ji visada.
Su skausmu ir liūdesiu palydime Tave.
Tavo mirtis skausmu mūsų širdis pripildė.
Sveikinimai visiems
Sekite mus facebook’e!