Papuošti sidabru smilkiniai, O širdy viešpatauja ramybė. Išauginti vaikai, nugalėti vargai, Praeity vėl praėjusių metų grožybė. Tad būkit laimingi ir gyvenkit ilgai, Lai gegužiais žaliais ir gruodžiais žvarbiais, Eina metai žingsniukais mažais.
Žymų archyvas: Gimtadienio sveikinimai tėčiui
… atėjau, nes man reikia Tavo namų šilumos, be kurios, rodos, ir mano namai atšąla… … sugrįžau, nes nebežinau, kaip tęsti savo gyvenimą, ir nors nedrįstu klausti, jaučiu, kad patarimą duosi pats… … glaudžiuosi prie Tavęs, tarytum netyčia, tačiau žinome abu, kad ieškau sau gyvenimo tvirtybės, stiprybės ir esmės… … paimu Tavo atlaužtos duonos ir […]
Mums išliks gerumu spinduliuojantis žvilgsnis. Tyros akys lyg mėlyno skliauto gelmė, Žodžiai, lapkričio lapais įkritę į širdis, Žingsniai, skambantys aidu mūs laiko tėkmėj… Metų gilumą lietė Jūs rankos lyg širdį… Mes lyg medžiai užaugom tų rankų glausti. Ta pačia šiluma mūsų akys Jums spindi, Kuria globėte mus, kol dar buvom maži. Kas sutiks dosnumu, jei […]
Tarsi skambi gyvenimo giesmė — Mums Jūsų meilė, duona, rūpestis… Ir norisi karštai mylėt, gailėt, Pateisint Jūsų tyrus lūkesčius. Mes norim Jus lankyti visada Su Jūsų anūkėliais mylimais, Kad nubyrėjus džiaugsmo ašara Apgaubtų tarsi debesų sparnais. Mes mylim Jus ne švenčių dienomis, Ne kasdienybės glaudžiam pilkuma… Apvainikavęs meile ilgesys — Tai mūsų amžinoji dovana.
Neišsenkantys šaltiniai liejas Jausmui tėviškumo amžinam, Neišleidusiam nuskristi vėjais Ir barstyti laimę pakelės beržams. Taip, dėkingi mes dabar likimui Už nepaprastus namus, Tėvus, Ir už tai, kad niekada gimtinės Neiškeisim į kitus kraštus. Mes suklumpame prie Jūsų kojų — Seną slenkstį mūs namų bučiuojam.
Tarytum ąžuolas stiprus ir ištvermingas, Tarytum medis, Tėve, žemėje esi. Žmogus gyvena, kad jis būtų reikalingas, Kad jo darbais gėrėtųsi visi. Mes linkim, Tėve, ąžuolų žalių tvirtybės, Jaunatviškos minties ir vyriškos jėgos. Tegu gyvena Tavyje galia jaunystės Taip, kaip gyvena paukščiai ąžuoluos. Mes apkabinsim, Tėve, Tave vėjų rankom — Tu išblaškytus vėl visus priglausk… Ir […]
Brangus ir mylimas, Tėveli, Nutieski man likimo kelią, Sušildyk patarimais ir glėbiu… Aš Tavo amžina dukrelė, Todėl tikrai man širdį gelia, Kai pasiilgusi Tavęs, verkiu… Linkiu, kad vėjas neužpūstų Tikėjimo ir laimės būsto, Kur tu priglausi nuoširdžiai mane… Lai niekad pūgos neužpusto Namų, kur su aušra nubustų Geroji Tėviška širdies valia.
Žinau, kad nuolatos galiu sugrįžti į namus, kur laukia Tavasis Tėviškasis didingumas. Tačiau, būtent, toks Tavo būdas visuomet priverčia apsvarstyti savo veiksmus ir pagalvoti: gera lengvabūdiškai gyventi, bet ką aš Tėvui pasakysiu?.. Niekada Tavęs nemačiau darant tai, ko nelinkėtumei kitiems. Todėl galiu pripažinti, jog esi didysis mano gyvenimo ramstis. Esi vienintelis žmogus žemėje, kuris parklupdo […]
Tėve brangus, esi man Tu Svarbiausias žemėje visoj. Tarp vyriškų svajonių mūs Vedei mane tikroj tiesoj. Esi brangus žmogus širdy — Tvirtybės sauja manyje — Neleidęs pasiklyst kely, Atvėręs prasmę lemtyje. Apkabinu Tavus pečius — Petys petin — visur kartu! Suaugęs — Tau esu svečiu — Retai matai… O aš žilstu… Tau spaudžiu dešinę, Tėvuk, […]
