Aukso kalnus žadėti (lot. Montes auri polliceri) vilioti ką nerealiais pažadais; daug žadėti, bet netesėti. Posakio autorius – romėnų dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, 195–159 pr. m. e.), pavartojęs jį komedijoje „Formijonas“.