Archive | Mintys RSS for this section

Pasaulio bamba (angl. Navel of the World) a) pasaulio centras; b) egocentriškas, labai save sureikšminantis žmogus ar visuomenė. Sen. Graikijoje pasaulio centru laikytas konuso formos akmuo Delfų miesto Apolono šventykloje. Graikiškas to akmens pavadinimas buvo omphalos ‘bamba’. Pasak legendos, Dzeusas pasiuntęs du erelius apskristi pasaulį; ten, kur ereliai susitikę, buvęs pasaulio centras. Tokiais akmenimis-bambomis Viduržemio […]

Continue Reading

Pasakyta – padaryta (lot. Dictum factum) apie įgyvendintą pažadą. Posakio autorius – romėnų dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.), pavartojęs jį komedijose „Andrija“ ir „Pats save baudžiąs“.

Continue Reading

Paniška baimė – didžiulė nevaldoma baimė. Pavadinta sen. graikų miškų ir ganyklų ožiakojo dievo Pano, piemenų ir medžiotojų globėjo, vardu. Panas priekabiaudavęs prie nimfų, siekdamas jų artumo; tos, išsigandusios ir jo išvaizdos, ir ketinimų, stengdavusios pabėgti ir pasislėpti.

Continue Reading

Paskutinis mohikanas (angl. The Last of the Mohicans) kas nors paskutinis, likęs iš nykstančios žmonių grupės, kolektyvo ar bendruomenės. Tokiu pavadinimu 1826 m. išėjo amerikiečių rašytojo Dž. Kuperio (James Fenimore Cooper, 1789–1851) romanas, kurio pagrindinis herojus yra paskutinis mohikanų genties indėnas.

Continue Reading

Paskutinė vakarienė – a) katalikų bažnyčioje – švenčiausiasis sakramentas; b) vakaro valgis prieš kokį nors svarbų įvykį, kelionę ar išsiskyrimą. Pasak Naujojo Testamento, Kristus prieš suėmimą ir mirtį paskutinį kartą pavakarieniavęs kartu su savo mokiniais.

Continue Reading

Pasiraitoti rankoves – kibti į darbą, šokti dirbti. Senovėje drabužius siūdavę su ilgomis platėjančiomis rankovėmis; buvo mada siūti rankoves iki kelių ar net iki žemės, tad norint ką nors dirbti, rankoves tada reikėdavę pasiraitoti.

Continue Reading

Patrankų mėsa (pranc. La chaire ą canons) – kareiviai. Posakio autorius – prancūzų poetas F. de Šatobrijanas (Francois René de Chateaubriand, 1768–1848), pavartojęs jį panflete „Apie Bonapartą ir Burbonus“, kuriame rašo, jog Napoleono valdžios akyse prancūzų gyvybė tapo bevertė ir kad šaukiamus į kariuomenę vyrus imta vadinti žaliava bei patrankų mėsa. Kiek anksčiau V. Šekspyras […]

Continue Reading

Paskutinis žodis – a) nuteistojo asmens kalba po nuosprendžio paskelbimo ar prieš egzekuciją; b) galutinis kokio nors klausimo sprendimas; c) naujausias ko nors modelis.

Continue Reading

Paukščių takas – balkšva juosta giedrame nakties danguje, nusidriekusi beveik per visą skliautą – mūsų galaktikos žvaigždžių ir ūkų švytėjimas. Pavadinimas žinomas tik baltams, finougrams, ir tiurkų kalboms. Tikėta, kad pagal jį paukščiai orientuojasi, migruodami į šiltuosius kraštus ir atgal. Tuo tarpu Antikoje tai vadinta Pieno taku; iš čia per lotynų kalbą pavadinimas pateko į […]

Continue Reading

Paukščių pienas – a) absoliučios gerovės rodiklis (lietuviai dar sako gulbės pienas; gegutės pienas); b) toks konditerinis skanėstas. Posakis siekia antikinius laikus ir randamas Aristofano (Aristophanes, ~450–~380 pr. m. e.), Strabono (Strabo, ~63 pr. m. e.), Lukiano (Lucianus, 120–180) kūriniuose ir darbuose.

Continue Reading

Sekite mus facebook’e! 🙂