Ar prisimeni, kai pirmą kartą paragavai cukraus vatos? Ar pameni kaip saldžiai ji tirpo tavo burnoje? Aš tą patį pajutau kai pirmą kartą mane pabučiavai… Ar pameni kai kalėdų senelis padovanojo didelį pliušinį meškiną? Kai jį myluodavai ir žaisdavai kasdien? Aš tai prisimenu kas kart kai mane apkabini… Ar pameni kai pirmą kartą pažvelgei į […]
Aš einu pasibelst į tavasias duris, Tu juk lauki manęs, Tu ilgiesi manęs… Gelsta pievos aplink klykia gervių būrys, Aš einu pasibelst į tavasias duris, Ir nešu dovanų tau rudens ramunes. Juk žinai, kad aš tave begalo myliu, Tad neklausk iš kur gavau tiek gelių, Dėl Tavęs jų ir žiemą priskint aš galiu.
Aš einu tyliu tyliu taku, Tu eini šalia mamęs kartu kartu. Vėjas ūžia taip nyku nyku, Bet kadangi mes abu kartu, Tai mums nesunku. Galim nukeliauti daug šaltų kelių, Nors ir tūkstančius mylių. Mintys šnibždasi, kad būsim visada kartu, Nors įsitikinusi nesu. Nes kitaip tos tūkstančiai mylių Bus nukeliautos, Be tavo lyg vanduo žydrų akių. […]
Kaip gera turėti žmogų, Kuris išklausys ir paguos… Kai suklupsi nelaimėj padės, Paduos ranką, kai Tau jos reikės… Tik tikras draugas galės, Priminti pamirštus žodžius… Žodžius iš tavosios dainos, Kuri skamba tavojoj širdy… Tik tikras draugas nesmerks, Už padarytas klaidas… Tik jis mylės nuoširdžiai, Tik jis niekada neišduos…
Trūksta tavo glostančių žvilgsnių, tos rudos akys viską pasakydavo, švelnūs žodžiai vėl priversdavo gyventi toliau, kodėl dabar aš to nejaučiu, nematau!? Noriu sugrąžinti laiką, kai niekada neriedėdavo ašara skruostu, kai buvau laiminga su tavim, kai nieko netrūko..! Myliu TAVE, sapnuoju TAVE, ilgiuos tik TAVĘS…