Darbo dainų kilmė ir gyvavimas neatskiriamai susiję su fiziniu darbu. Remiantis funkciniu ryšiu, šios dainos skirstomos į poskyrius, atitinkančius liaudies tradicijoje plačiai žinomas jų rūšis, būtent: arimo, šienapjūtės, rugiapjūtės, avižapjūtės, grikių rovimo, linų ir kanapių darbų, ganymo, malimo, verpimo, audimo, skalbimo, medžioklės, žvejų dainos. Savita kai kurių darbo dainų funkcinė priklausomybė. Pavyzdžiui, rugiapjūtės dainos buvo […]
Archive by Author
Anekdotai – tai trumpi komiški kūriniai, turintys staigią, efektyvią pabaigą. Anekdotams artimų siužetų esama beveik visuose pasakojamosios tautosakos žanruose. Dažnai anekdotas baigiamas tiesioginės kalbos replika, tad nenuostabu, kad daugelis jų artimi ir mažiesiems žanrams (pvz., minklėms, nesusikalbėjimams).
Baladės – epinio pobūdžio dainos, vaizduojančios nekasdieniškus, tragiškus įvykius. Lietuvių liaudies baladėse, skirtingai nei kitų tautų šio žanro kūriniuose, vyrauja lyrinis pradas. Ši savybė lėmė, kad nemažai baladiškų kūrinių lietuvių liaudies dainų sisteminiame kataloge priskiriama vestuvių, kalendorinių apeigų, meilės, karinių-istorinių dainų žanrams. Dauguma lietuvių baladžių siužetų yra tarptautiniai, jiems artimiausi rusų, ukrainiečių, lenkų baladiniai siužetai. […]
Buitinės pasakos turi bendrų bruožų su anekdotais, pasakojimais, nes jose vaizduojamas realus gyvenimas ir buitis. Buitinių pasakų veikėjai yra paprasti žmonės. Naudojant kontrastą, vaizduojamas konfliktas tarp skirtingo socialinio statuso veikėjų (berno ir pono ar dvasininko ir t.t.) arba tiesiog pašiepiami tam tikri žmonių būdo bruožai (tingumas, kvailumas, nesugebėjimas tinkamai elgtis) ar poelgiai (apgavystės, nevykusios išdaigos). […]
Buitinės raudos naudojamos kai ištinka nelaimė – gaisras, sausra, nederlius, gyvulių kritimas, liga – arba skundžiantis sunkiu likimu. Skirtingai nuo kitų raudų grupių, buitinės raudos dažniausia raudamos vienumoje ir yra labai asmeniškos. Jų tekstuose kur kas mažiau formulinės kalbos, daugiau asmeniškumo.
Merfio dėsniai – kurių esmė tame, kad jei kas nors gali nepasisekti, tai neišvengiamai ir atsitiks. Merfio dėsniai su laiku tapo labai populiarūs. Jie apaugo aksiomomis, pasekmėmis, taisyklėmis, kitais dėsniais, postulatais ir dilemomis. Kai kurie iš jų jau beveik neturėjo nieko bendra su pradiniu Merfio dėsniu (žinoma, išskyrus požiūrį į daiktus ir galimybes), technika ir […]
Pakilti į Parnasą – graikų mitologijoje pasakojama, kad kai Persėjas nukirto galvą mitinei Medūzai, iš jos kraujo atsirado sparnuotas žirgas — Pegasas. Pegasu jodinėjo ir atliko daug žygdarbių vienas didvyris. Vėliau Pegasas tapo mūzų arkliu, paskui buvo priskiriamas poetams. Iš čia atsirado vaizdingas posakis “pabalnoti Pegasą” — tapti poetu. Bet tai ne vienintelis posakis apie […]
Penelopės darbas – tai darbas, kuriuo siekiama ką nors atidėti. Penelopė buvusi Odisėjo žmona ir laukusi jo grįžtant 20 metų. Per tą laiką jai piršdavosi daugybė jaunikių, bet ji sakydavusi, jog tekės tik tada, kai pabaigs austi. Tačiau naktimis Penelopė išardydavo visą savo audinį, o kitą dieną viską pradėdavo iš naujo. Penelopės vardas jau senovėje […]
Maratono distancija – bėgimas ilgą distanciją (42 km). Maratonas – nedidelė Atikos pakrantės lyguma priešais Euboją, kur 490 pr. Kr. atėniečiai vadovaujami Miltiado, sumušė Datido ir Artaferno vadovaujamus persus. Kautynių eigą aprašė Herodotas, sunkiai ginkluotų atėniečių puolimas po to, kai jie buvo nubėgę 1.5 km, yra fiziškai neįmanomas. Vienas bėgikas atnešė atėniečiams žinią apie pergalę. […]
