Reikia valgyti, kad gyventum, o ne gyventi, kad valgytum (lot. Esse oportet ut vivas, non vivere ut edas). Posakis iš romėnų retorikos mokytojo Kvintiliano (Marcus Fabius Quintilianus, ~35–~100) darbo „Iškalbos mokymas“.
Archive by Author
Realioji politika (vok. Die Realpolitik) politika, vykdoma be istorinio konteksto, atsižvelgiant tik į dabarties realijas ir interesus. Termino autorius – vokiečių žurnalistas ir politikas A. fon Rochau (August Ludwig von Rochau, 1810– 1873), 1853 m. išleidęs knygą pavadinimu „Realiosios politikos principai ir jų taikymas Vokietijos politinėmis sąlygomis“. Terminą išpopuliarino vokiečių filosofas F. Nyčė (Friedrich Wilhelm […]
Rasti iešmininką – suversti kaltę dėl ko nors eiliniam darbuotojui, kai tikrieji kaltininkai yra vadovai. Posakis atsirado XX a. pradžioje Rusijos Dūmoje. Tiriant geležinkelio katastrofų priežastis tuometinėje Rusijoje, kaltė būdavo suverčiama iešmininkui, ne laiku ar ne taip perjungusiam bėgius. Todėl Dūmos opozicija iešmininkais praminusi smulkius pareigūnus, kuriems vyriausybė suversdavusi visą kaltę dėl esančios netvarkos. Taip […]
Ranka ranką plauna (lot. Manus manum lavat) apie abipusę paramą ar pagalbą. Užrašyto posakio autorius – romėnų filosofas, dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annęus Seneca, ~4 pr. m. e.). Posakis gali būti ir bendro indoeuropietiškojo folkloro paveldas, Senekos paimtas iš gyvosios kalbos.
Raganų medžioklė (angl. Witch-hunt) a) pastangos išsiaiškinti praeityje nusikaltusius žmones; b) kitaminčių (politinių) persekiojimas. Posakis atsirado Renesanso laikais, kai Europoje bažnyčia itin suaktyvino žyniuonių, žolininkų, aiškiaregių ar religinių kitaminčių (kitaip eretikų) persekiojimą, apšaukusi juos raganomis, raganiais, šėtono sąjungininkais. Aktyviausias raganų procesų laikotarpis buvo 1400–1700 m. Kentėjo ir niekuo dėti, tačiau raganavimu apkaltinti ir fizinio tardymo […]
Puota maro metu (rus. пир во бремя чумы) nerūpestingas, linksmas gyvenimas visuotinės suirutės ar karo metu. Posakio autorius – rusų poetas A. Puškinas (1799–1837), taip pavadinęs dramatiškas scenas, parašytas 1832 m. pagal škotų poeto Dž. Vilsono (John Wilson, 1785–1854) poemą „Maro miestas“. Pati sąvoka galėjo atsirasti iš italų rašytojo Dž. Bokačo (Giovanni Boccaccio, 1313–1375) knygos […]
Revoliucija ryja savo vaikus (pranc. la Révolution dévore ses enfants, angl. Revolution eats its own children) po kiekvienos revoliucijos, perversmo, reformos ar valdžios kaitos paprastai prasideda revoliucionierių tarpusavio kivirčiai, per kuriuos nukenčia dalis jos vykdytojų. Aliuzija į romėnų mitologiją, kur titanas Saturnas (gr. Krono analogas) rydavęs savo naujagimius, bijodamas, kad tie užaugę jo nenuverstų. Posakio […]
Retas paukštis (lot. Rara avis) retos, išskirtinės išvaizdos ar elgesio žmogus. Posakio autorius – romėnų poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis), „Satyrose“ rašęs: „Paukštė reta šiuos kraštuos, panaši į juodąją gulbę“. Viduramžiais buvo paplitęs posakis: Ver us amicus rara avis (‘geras draugas – retenybė’).
Rūgščios vynuogės – žmogaus elgesys, kai negalėjimas ko nors įsigyti ar kur nuvykti ir pan. pakeičiamas atsisakymu tai daryti, motyvuojant tikrais ar tariamais prekės trūkumais ar kelionės sunkumais. Posakis paimtas iš Ezopo (Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakėčios „Lapė ir vynuogės“, kurioje lapė, negalėdama pasiekti aukštai augančių vynuogių, galop nueina šalin, ramindama save, kad […]
