Iš motiniško ilgesio Aš Tau likimą pinsiu, mano Dukra. Gyvensiu viltimi šventa — Už jūrų, už marelių pamatyt Tave. Bet kaip Tave paguost, Kad Tu tolybėje laiminga būtum, Kad nors akimirkai išnyktų Mus išskyrus žemės toluma?
Archive by Author
Neišsenkantys šaltiniai liejas Jausmui tėviškumo amžinam, Neišleidusiam nuskristi vėjais Ir barstyti laimę pakelės beržams. Taip, dėkingi mes dabar likimui Už nepaprastus namus, Tėvus, Ir už tai, kad niekada gimtinės Neiškeisim į kitus kraštus. Mes suklumpame prie Jūsų kojų — Seną slenkstį mūs namų bučiuojam.
Tavo didelės šventės proga linkime Tau daugybės planų įgyvendinimo ir svajonių išsipildymo, atkaklumo — siekiant užsibrėžtų tikslų, valios tvirtumo — idėjų sprendimuose, nuolankumo — prieš vyresnius žmones, pritarimo — prašantiems Tavo pagalbos, atlaidumo — besigailintiems, meilės — savo šeimai, ištikimybės — savo meilei ir daug, daug sėkmės, sveikatos ir laimės. Mes mylime Tave ir jaučiamės […]
Lyg pasakų šešėlis esi princesė ateities. Aš laukiu, ir vaizduojuos kaip juokies. Suknelė atlaso balta — pavasarinio sodo šydas… Sustos Karalius Mėnuo naktyje akis Tavas išvydęs. Esi jau čia, nors dar neatėjai į keistenybių žemę — Žinok, čia žmonės vaikšto dideli ir šaukia meilę. Užaugusių merginų širdyse ji angelu gyvena — Tuo angelu, kur iš […]
… jei nepamirši, kad apie Tave yra daug gerų žmonių — niekada nestokosi gerumo kitiems… … jei nepamirši, kad turi senelius — niekada neieškosi patarimų svetimuose namuose… … jei nepamirši, kad turi kaimynus — niekuomet neturėsi rūpesčių namuose… … Tavo meilė artimiesiems sugrįš Tau su kaupu. Todėl mylėk ir gerbk žmones, mylėk pasaulį… … saulėtieji […]
Kas gali būti laimingesnis, nei tie Tėvai, kurie augina tokį gerą vaiką, kurio, rodos, ir auklėti nereikia. Stebėdavosi draugai ir artimieji, klausdavo, kaip mes Tave auklėjame… Atrodo visai nieko nedarėme, kad būtumei toks, koks esi. Tiesiog buvai visur kartu, klauseisi mūsų pokalbių, domėjaisi mūsų reikalais, žavėjaisi draugų pasiekimais. Džiaugiamės Tavo branda, tikrumu ir atsidavimu žmonėms. […]
Aš — Motina — aš obelis iš balto Sūnaus sodo, Iš neregėtos pasakų žvaigždės, Kur naktimis gyvenimą aukotų, Kuri brandintų vaisių ateities. Aš — Motina — aš obelis ant aukšto Sūnaus kalno, Tarp pasakų pilių ir tarp žmonių. Kai artimi sakys: — Sūnus užaugo, — Aš atiduosiu Sūnų dėl visų. Aš — Motina — aš […]
Lyg audringoji jūra gyvenimas buvo: Plukdėm vėliavą laimės stebuklingais laivais. Kartais žvaigždės mums švietė, Kartais ašaros sruvo… Glėbyje savo meilės nešini vien vaikais. Ne iš turtų statytas svajotasis miestas, Kur gyvenate Jūs — mūsų paukščiai maži, Bet pasaulio audrų Ir galybių nutiestas, Kur šeimos laimės saitai amžini ir tikri. Mūs kantrybė ant rankų Pelnė Jums […]
Būk palaimintas, mūsų Sūnau, Būk palaimintas, mielas vaikeli, Nieko mes nebeturim brangiau, Negu Tavo gyvenimo kelias. Tegu saulė Tau laimę apšvies Ir kiekvieną sparnuotą svajonę. Lai mėnulio riekelė lydės, Kai pristigs Tau gyvenimo duonos. Kai Tu būsi išvykęs toli Ir Tave tepasieks mūsų mintys — Paklausyk, ką patars mūs širdis Iš namų Tau atnešusi viltį.
