Dovanoju vieną gėlę už prabėgusias dienas,
Už dienas, kai vienai lėlei pynėm linines kasas.
Prausėm žaislus ir tikėjom, kad turėsim kažkada —
Laumių atneštas ar fėjų — mūsų nuostabias dukras.

Dovanoju pilną glėbį meilės, humoro, juokų…
Dovanoju vieną gėlę Tau nuo buvusių draugų!
Juk mylėjo tas mergiotes — dvi pašėlusias drauges:
Nors ne „dyvas“ buvo kraitis, bet mylėjo mus tokias!