Valstybė valstybėje (lot. Imperium in Imperio) a) savarankiška organizacija, turinti savo infrastruktūrą ir nepaklūstanti šalies įstatymams; b) savarankiškas geografinis ar politinis darinys kurios nors šalies teritorijoje (pvz., Vatikanas Romos mieste). Terminas atsirado XVI a. Prancūzijoje, apibūdinant hugenotų (protestantų) kontroliuojamas žemes.