Tag Archives: Sveikinimai gimus kūdikiui

Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės, Kur galėtų plukdyti mažylis laivus. Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs Jis užaugtų protingu, laimingu žmogum. Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilė, Kur galetų braidyti mažylis dažnai. Ir išgirskit, jam krykštaujant, vaikišką laimę – Būkit savo mažyliui artimiausi draugai!

Continue Reading

Po bažnyčios skliautais, Angelo sparnais apgaubę, Krikštyti Dukrelę neškite, antri Tėvai. Gyvenau, kad laukčiau — tarsi neštų Dievas saulę — Kai mažytę laimę šlovina šventi namai. Virs bažnyčios arkų spinduliuoja mano žvakės Ir malda Marijos — lūpose antros Mamos. Kad dukra neverktų dėl gyvenimiškos laimės — Kryžių su šventom drobulėm glauskite prie Jos.

Continue Reading

Jau tikrai labiau Jūs nieko nemylėsit, Jau nebus daugiau rami širdis. Meilę dvigubą širdžių aukosit dviese Tam vieninteliam, kuris yra viltis. Kaip gerai, kad Jūsų svajos išsipildė Ir namus užpildė džiugesys. Su vaikais ateina nemiga prailgus — Lai neliūdins ji — tik laimėje svaigins!

Continue Reading

Su Gandradieniu, brangi Draugų šeima, Su gimtadieniu didžiausio Jūsų džiaugsmo! Štai nematomam dviejų širdžių lizde, Jūsų Meilė vystykliukus džiausto. Skalbia rytmetis mažylio palutes, Rytmetinės rasos Jūs Gandriuką prausia, Spinduliai bučiuoja, glosto rankutes, Pila Angelas padangių gausą… Su Gandradieniu, brangi Draugų šeima! Keliam tostą Jūsų neregėtai laimei. Išugdykit gerą širdį žmoguje, Po šapelį Jam sukrovę lizdą […]

Continue Reading

Ąžuolo pavėsy tarp šešėlių Jūsų Sūnaus atvaizdas gyvens — Plačiapetis skrydis tartum vėjo… Užmojis didingas lyg vandens. Apkabint didingą siluetą Gali tik Mama, nes Jį gimdys. Ir tik Tėvas, Jam užleidęs vietą, Būsimam gyvenime išvys. Laukit — ąžuolaičių žemei reikia! Laukit — ten lyg paukštis Jūsų Sūnus verkia…

Continue Reading

Būkit vaikeliui širdies dalimi, Jo gyvenimo jūroj — gyvais gintarais, Nes Jūs žmonės brangiausi, labai artimi Būkit Jo vandenyne amžinaisiais laivais. Gintarinėj Jo pasakoj būkit tiesa, Būkit saitais draugystės senos ir tvirtos, Šeimyninio lizdo auksine uola, Kur nuo vėjų šiauriausių vaikelį užstos.

Continue Reading

Lyg pavasario vėjas tarp vyšnios žiedų, Lyg žvaigždėtas dangus akys žvelgė — Šildei dangiška meile iš savo delnų, Kol į širdį kažkas pasibeldė. Aš jaučiau, kad gyvybė trapi manyje Ir džiaugsmu mano akys nušvito — Išnešiojau mūs meilę Sūnum savyje, O dabar Jam meldžiu Dievo Krikšto.

Continue Reading

Eina laikrodis tarsi Žmogus — Tik žingsnius jo matuoja strėlė: Gerumu, artumu, dosnumu, Širdimi seno laiko tėkmėj. Neskaičiuokite laiko brangaus, Kai vis tiesit vaikeliui rankas — Dėl pasaulio, dėl tikro Žmogaus — Reikalinga Tėvelių auka!

Continue Reading

Į Tave pasirėmus — esu moteris. Už Tavęs atsistojus — slepiuos nuo perkūno. Prie Tavęs prisiglaudus — rami bus širdis, Kad auginsi, globosi tik Tu mūsų Sūnų. Būk Jam švyturiu žemėj ir jūroj plačioj, Būk uola, į kurią atsiremtų. Tu apsaugok mūs sūnų didžiausioj audroj… Būk šviesa, iš kurios viltį gertų.

Continue Reading

Svajotume gyvenimą Sūnaus Paverst baltuoju pasiekimų sodu Su bičių dūzgesiu pavasario dienoj, Su patarimais artimų aukotais, Kur Jis klausytų patirties didžios… Jam baltas sodas obuolį paduotų Ir meilės patirtį bylotų lūpomis žmogaus Apie naktis žvaigždėtas, nemiegotas, Kada užaugęs pasiekimų vaisiaus paragaus. Mes žinom, kad yra labai svarbu Gyvent tarp artimų žmonių!

Continue Reading
Rodomas puslapis 1 iš 3123