Tu mėnulio glėbiu apkabinki baltą sodą
Ir surink rasos karolius mylimai,
Kad ištirptų Jos jaunystės ašarotos godos,
Kaip išnyksta vasaros naktų kvapai.

Neribotoj savo meilėj visuomet globoki,
Švelniai žadindamas iš saldžių sapnų.
Vyriškąją jėgą sugebėk kaltai aukoti,
Semdamas Jai meilę iš nakties delnų.

Ar žinai, kad Jai gyvenimą atstosi?
Tad mylėk ir nenustok aukotis!

Žymos:, , ,

Komentarų nėra.

Rašyti komentarą

Sekite mus facebook’e! :)