Vyras grįžo iš komandiruotės. Nespėjo nusivilkti palto, kai išpuolė iš kambario žmona ir krito jam ant kaklo. – Ak! – atsidūsta ji ir žodžio negali ištarti. Vyras pakelia jos virpantį smakriuką. – Kas tau, brangioji? – Ak, kokia aš buvau nelaiminga, kai tu buvai išvažiavęs… Vyras dešiniosios rankos sulenktu smiliumi nubraukia nuo jos skruosto ašarą. […]
Archyvas | Tostai moterims RSS naujienos
Pasiklausykite, ką byloja sena indų legenda. Visagalis paėmė rožės šviežumą, medžio lapo lengvumą, persiko žiedo aksominį švelnumą, alyvų žiedų žvilgesį, rasos ašarėlę, saulės spindulio šypseną, pavasario vėjelio nepastovumą, povo pasipūtimą, kregždės skrydžio grakštumą, kiškio baigštumą, pūko lengvumą. Prie viso to pridėjo deimanto kietumą, medaus saldumą, tigro žiaurumą, kėkšto rėksmingumą, balandžio burkavimą, liepsnos karštį. Viską suplakė […]
Vieną kartą į telegrafą atėjo moteris ir virpančiu balsu paprašė blanko. Ji skubiai parašė tekstą, perskaitė, suplėšė ir paprašė kito. Vėl parašė, vėl perskaitė, suglamžė ir numetė. Pagaliau moteris parašė trečią telegramą ir paprašė kuo skubiausiai ją išsiųsti. Moteriškei išėjus, smalsus tarnautojas susidomėjo, ką šioji susijaudinusi parašė visose trijose telegramose. Pirmoje buvo parašyta: „Viskas baigta! […]
Pilnas kiemas vištų, o gaidys tik vienas, bet jis jų niekada nekapoja snapu, nemuša. Šunys kandžiojasi. Ne veltui sakoma, riejasi kaip šunys. Tačiau šuo niekada neįkąs kalei – nei savai, nei svetimai. Jūs patys pastebėjote, kad susitikę šunys sunerimsta, apuostinėja vienas kitą ir jeigu vienas iš jų kalė, greitai nurimsta. Net pasiučiausias žvėris – šernas […]
Tai atsitiko labai seniai. 1260 metais prieš Kristaus gimimą kilo Trojos karas dėl to, kad Trojos karalaitis Paris pagrobė Spartos karaliaus Menelajo žmoną gražuolę Eleną. Menelajas ir jo brolis Agamemnonas pasikvietė į pagalbą kitus achajų karalius su dideliu laivynu ir apsupo Troją. Po dešimties apsupties metų Troja buvo užimta. Likę gyvi Trojos gyventojai su laivyno […]
Dvi draugužės kalbasi: – Aldute, tikiuosi, jog tu niekam nepasakysi, jog aš susitikinėju su Rolandu. – Aišku, ne. Brangioji, aš nežinojau, kad tai paslaptis. – Bet man Audronė pasakojo, kad tu pasakei jai paslaptį, kurią aš anądien pasakojau ir labai tavęs prašiau, kad niekam jos nepasakotum. – Na… Tiesiog žodžių nerandu. Na, ir pletkininkė ta […]
Žmona, matyt, norėdama ko nors paprašyti, priėjusi pabučiavo vyrą. Šis ir sako: – Aš ne Dievas. Kam tas Judo pabučiavimas? Kitą dieną pareina vyras namo, čiumpa žmoną į glėbį ir pabučiuoja. Žmona pasipiktina: – Kaip tau ne gėda? Girtas bučiuoji mane… – Todėl ir geriu, kad nesigėdinčiau tave bučiuoti, – atšovė vyras. – Nedrįsk manęs […]
Malonus, gerai išauklėtas inspektorius kreipiasi į gražią merginą, kurią moko vairuoti automobilį. – Ar jums kas nors sakė, kad jūsų akys didelės, tamsios kaip migdolai ir nuostabiai žavingos? – Be abejo, daug kas sakė! – nusišypsojo mergina. – Tai kodėl, po šimts velnių, jūs tomis didelėmis, tamsiomis kaip migdolai ir nuostabiomis akimis nežiūrite į kelio […]
Policininkas sulaikė vairuotoją už greičio viršijimą. – Aš priverstas jus nubausti, – pareiškė jis. – Bet juk aš važiavau tik šešiasdešimties kilometrų greičiu! – teisinasi sulaikytasis. – Pone, jūs švilpėte devyniasdešimties kilometrų per valandą greičiu! – Prisiekiu visais šventaisias: aš neviršijau greičio! Ką, jūs netikite mano garbės žodžiu? Čia atsiveria mašinos durelės ir vairuotojo žmona […]
Norėdama gauti vairuotojo teises mergina atsakinėja į komisijos klausimus. – Prašom, gerbiamoji, pasakyti, kada pėstysis turi pirmumo teisę? – Važiuodamas greitosios pagalbos mašina, – atsakė ji. Po kurio laiko mergina gauna vairuotojo teises. Po dešimties dienų ją sustabdo kelių inspektorius. – Ar žinote, panele, kad per šį trumpą laiką jūs jau spėjote partrenkti penkis pėsčiuosius! […]
